JAV pareigūnai ilgus mėnesius siekė, kad „Apple“ sukurtų programą, galinčią atrakinti pernai gruodį Kalifornijos San Bernardino mieste šaudynes surengusio Syedo Rizwano Farooko išmanųjį telefoną.
O technologijų kompanija lygiai taip pat ilgai nepasidavė.
„Apple“ vadovas Timas Cookas tikino, kad, nusileidęs teisėsaugos reikalavimams ir atrakinęs vieną „iPhone“, jis į pavojų įstumtų milijonus kitų telefonų savininkų. Mat tokiu atveju valdžia dar kartą galėtų teisėtai prašyti leidimo kyštelėti nosį į norimą telefono aparatą.
„Jie nori, kad aš pagaminčiau ginklą, kuris prilygsta vėžiui“, – tvirtino T.Cookas.
Tačiau galiausiai to neprireikė. FTB agentai sugebėjo savarankiškai atrakinti užpuoliko išmanųjį telefoną, bet nukentėjo ir patys: dabar jiems reikės laukti kito teroristinio išpuolio, kad galėtų panaudoti visą teisinių ginklų arsenalą puldami už privatumą kovojančias kompanijas.
Troško atrakinti telefoną
Kitą dieną po San Bernardino šaudynių, per kurias S.Farookas su savo žmona Tashfeen Malik nužudė 14 žmonių ir sužeidė dar 22, FTB atvyko apžiūrėti jų namo gretimame Redlandso miestelyje.
Jame pareigūnai aptiko 12 savardarbių sprogstamųjų įtaisų, tūkstančius šovinių ir tris išmaniuosius telefonus.
Du iš jų buvo sutraiškyti pačių teroristų ir išmesti į šiukšlių konteinerį už namo, o trečias gulėjo juodo poros automobilio „Lexus“ salone.
Nežinia, kodėl T.Malik ir S.Farookas šio telefono nesunaikino, bet būtent šis išmanusis „iPhone“ ir sudomino tyrėjus.
Kai FTB darbuotojai įjungė aparatą, jo ekrane pasirodė prašymas įvesti keturių skaitmenų apsaugos kodą.
Nors agentai turėjo teisę ištirti duomenis, esančius telefone, ši kliūtis jiems neleido to padaryti. Paaiškėjo, kad vienintelis žmogus, turėjęs šį kodą, buvo gruodžio 2-ąją nušautas S.Farookas.
Be to, tyrėjai negalėjo paprasčiausiai pamėginti atspėti slaptažodžio.
Mat „Apple“ operacinė sistema saugojo telefono paslaptį – po dešimties nepavykusių bandymų visas jo turinys būtų išsitrynęs.
Duomenys, kuriuos pareigūnai taip troško atrasti, slėpėsi mažame stiklo ir plastiko stačiakampyje, tačiau jiems negalėjo padėti niekas.
Apsaugos sistemos negalėjo nulaužti net ir pati „Apple“. Bet FTB kreipėsi į šią kompaniją.
„Kelias dienas nieko iš jų negirdėjome.
Regis, agentai pasirodė šeštadienį“, – prisiminė T.Cookas, „Apple“ vadovo poste pakeitęs velionį Steve’ą Jobsą.
Iš pradžių telefono gamintojai dalijo teisėsaugos pareigūnams patarimus, kaip būtų galima kitais būdais išgauti informaciją, kuri taip domino FTB. Tačiau nė vienas iš jų nesuveikė.
Tada pareigūnai sugalvojo dar vieną išeitį: jeigu „Apple“ neturi apsaugos kodo ir negali atrakinti telefono, galbūt jie galėtų sukurti specialią operacinės sistemos versiją, kuri leistų spėti slaptažodį daugiau nei 10 kartų, o telefono duomenys nebūtų ištrinti?
Juk keturių skaitmenų slaptažodis turi apie 10 tūkstančių galimų variantų, kuriuos FTB būtų spėjusi išbandyti kone per vieną dieną.
„Kai jie to mūsų paprašė, ilgai apie tai svarstėme.
Daugybė žmonių galvojome apie viską, ką reikėtų apgalvoti“, – prisiminė T.Cookas.
Tačiau kompanija pateikė neigiamą atsakymą.
Parėmė ir priešai
Tuomet FTB puolė kitu ginklu – viešumu. Vasario viduryje agentūra gavo teismo dokumentą, pagal kurį „Apple“ privalėjo paklusti valstybės agentų nurodymams. O tai kompanijai visai nepatiko.
Be to, kaip pažymėjo T.Cookas, teisėsauga aiškiai parodė: jeigu „Apple“ nebendradarbiaus, jie visuomenėje bus parodyti kaip tie, kurie nepadeda valdžiai kovoti su teroristais.
Užvirė tikra košė, o į ją druskos įbėrė tiek politikai, tiek privačios kompanijos.
Respublikonų kandidatu JAV prezidento rinkimuose siekiantis tapti Donaldas Trumpas paragino boikotuoti „Apple“ produkciją. Floridos šerifas paragino uždaryti „nenaudėlį“ T.Cooką į cypę.
Net ir prezidentas Barackas Obama, dažniausiai palaikantis šiltus santykius su Silicio slėnio genijais, buvo atsargus: „Regis, telefonų garbinimas jau primena stabmeldystę. Tai negali būti teisinga.“
O už „Apple“ nugaros stojo visa virtinė interneto, komunikacijų ir informacinių technologijų gigančių, įskaitant ir didžiausius jų priešus – „Facebook“, „Google“, „Amazon“ ir „Microsoft“.
„Apple“ viceprezidentas ryšiams su visuomene Steve’as Dowlingas atskleidė, kad vienas asmuo brangiausiai pasaulyje vertinamai technologijų kompanijai atsiuntė 100 dolerių čekį, kad paremtų jų teisinį ginčą. Tiesa, kompanija čekio nepanaudojo.
Saugojo kitus vartotojus
Bet, regis, „Apple“ priimti tokį sprendimą turėjo labai rimtų priežasčių.
Antai jeigu kompanijos programuotojai sukurtų įrankį, kuris galėtų atrakinti vieną telefoną, T.Cooko ir kai kurių saugumo ekspertų nuomone, patekęs į blogas rankas, jis taptų tikru ginklu.
Programišiai tikrai surastų būdą, kaip piktiems kėslams panaudoti „Apple“ kūrinį, o tada sukčiai visame pasaulyje galėtų tik ploti.
„Jeigu sukurčiau tai, ko jie iš manęs nori, į pavojų pastatyčiau milijonus žmonių“, – nukirto „Apple“ vadovas.
Šiais laikais, kai išmaniuosiuose telefonuose žmonės laiko daugybę informacijos apie savo finansus, pomėgius, sveikatą, buvimo vietą ir darbą, toks visraktis galėtų tapti tikru atominiu ginklu.
Tiesa, FTB tikino, kad šios slaptos operacinės sistemos kodas galėtų būti sukurtas tik vienam telefono aparatui.
„Tiesiog esate neteisūs teigdami, kad FTB ir Teisingumo departamentas melavo apie galimybes prieiti prie San Bernardino žudiko telefono“, – šią savaitę gynėsi FTB direktorius Jamesas Comey.
Tačiau dabar jau aišku, kad tai toli gražu nebuvo vienintelis atvejis.
„Tai padės pamatus teisiniam precedentui. Visas triūsas – tikrai ne dėl vieno telefono“, – kalbėjo T.Cookas.
Regis, jis buvo teisus. Pirmadienį praūžus žiniai, kad FTB jau surado būdą įsilaužti į S.Farooko mobilųjį telefoną, pasirodė ir pirmieji viltingi žvilgsniai iš kitų teisėsaugos pareigūnų.
O ketvirtadienį paaiškėjo, kad FTB ruošiasi padėti Arkanzaso valstijos prokuratūrai atrakinti dviejų poros žmogžudyste kaltinamų paauglių telefoną „iPhone“ ir planšetinį kompiuterį „iPad“.
Taip pat paaiškėjo ir tai, kad FTB jau dešimtis kartų mėgino panašiai smogti didžiosioms technologijų kompanijoms.
Amerikos pilietinių teisių sąjungos skaičiavimų duomenimis, „Google“ ir „Apple“ jau sulaukė 63 prašymų, kuriuose buvo remiamasi dviejų šimtmečių senumo įstatymu, liepiančiu pateikti reikiamus duomenis valdžios institucijoms.
Ginčas dėl privatumo
O „Apple“ visai sėkmingai naudojosi ir kitu argumentu: neliečiama teise į žmogaus privatumą.
Išmaniuosiuose telefonuose slypi daug asmeninės informacijos, kuri jos besigviešiantiems programišiams ar valstybės institucijoms yra padėta kaip ant lėkštutės – viskas, ką galima sužinoti apie žmogų, yra vienoje vietoje.
Todėl pagrįstai baugu į laisvę paleisti tokį ginklą, kuris bet kurį telefoną teoriškai galėtų priversti išduoti paslaptis.
„Jeigu padarytume tai, ko prašo FTB, milijonų žmonių gyvenimą įstumtume į pavojų. Be to, visada galima klausti: kur valdžia žengtų toliau?
Gal Senatas pareikalaus sukurti žmones sekančią programinę sistemą? O gal užsimanys kada panorėjęs pasidairyti po jūsų nešiojamojo kompiuterio vaizdo kamerą?“ – svarstė T.Cookas.
Tačiau, kad ir kaip tai atrodytų svarbu, ekspertai sutaria: žmogaus laisvės argumentas didžiosioms technologijų kompanijoms yra be galo parankus.
„Žinoma, jie nenori atskleisti savo komercinių paslapčių, be to, pateikia ir žmogaus teisių argumentą. Dar vienas ginklas prieš FTB yra pažeidžiama žmogaus teisė į privatumą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo advokatų kontoros „AAA Law“ partneris Andrius Iškauskas.
Advokato teigimu, „Apple“ sugebėjo pasirodyti kaip žmogaus teisių gynėja, o prie jos prisijungė ir kitos technologijų milžinės.
Kova su terorizmu
FTB savo ruožtu garsiai trimitavo apie visuotinę pareigą prisidėti prie kovos su teroristais, o tuos, kurie tam priešinasi, – šiuo atveju „Apple“ – mėgino parodyti kaip visuomenės priešus.
„Teisėsauga, kurios dalis esu ir aš, iš tikrųjų gelbėja žmones ir jų vaikus nuo terorizmo.
Didelė šios kovos dalis vyksta būtent arešto orderiais mobiliesiems telefonams. Ar ateis tokia diena, kai tai taps nebeįmanoma?“ – vasario mėnesį Kongrese jausmingai kalbėjo J.Comey.
FTB vadovas pateikė amerikiečiams svarų argumentą: visa nauda, kurią žmonės gauna dėl įrenginių šifravimo, būtų lygi žalai, kurią JAV patiria leisdama teroristams veikti netrukdomiems.
Tačiau „Apple“ vadovas atmetė tokį pasirinkimą tarp privatumo ir saugumo.
„Manau, tai pernelyg supaprastinta. Jeigu Kongresas susėstų ir nuspręstų, kad šifravimą reikia uždrausti, paprasti žmonės liktų be apsaugos, o programišiai rastų būdų, kaip parsisiųsti įslaptinimo programų iš, pavyzdžiui, Rytų Europos ar Rusijos“, – pasiūlė T.Cookas.
Net ir dabar, kai visi saugosi, kaip tik išmano, kasmet programišių gebėjimai vis tobulėja. Vien pernai iš nesantuokinius romanus skatinančios pažinčių svetainės „Ashley Madison“ buvo paviešinti 32 mln. paskyrų duomenys, užpultas JAV personalo valdymo departamentas ir kitos svarbios valstybės institucijos.
Tad, suprantama, niekas nenori, kad tokių atakų daugėtų.
Nors FTB „Apple“ kovą pavadino tik viešųjų ryšių akcija, emocijų neslėpė abi pusės.
„Pirmą kartą matau, kad valdžia šitaip elgiasi ir dar apie tai garsiai kalba žiniasklaidai. Manau, kad tai neprofesionalu“, – pyko T.Cookas.
Pralaimėjo abi pusės
Kova baigėsi pirmadienį, kai FTB pareiškė, kad agentūrai „Apple“ pagalba jau nebereikalinga, nes ši susirado tuos, kurie sugebėjo atrakinti telefoną.
Kol kas neaišku, kas padėjo FTB prieiti prie telefone laikytų duomenų ir kokia konkrečiai informacija ten buvo laikoma, bet spėjama, kad JAV pareigūnai galėjo kreiptis pagalbos į vieną Izraelio saugumo ekspertų bendrovę.
Vis dėlto kibernetinio saugumo ekspertas Fredas Kaplanas yra įsitikinęs, kad tai – apgaulingai laiminga pabaiga, o iš tiesų mūšį pralaimėjo abi pusės, tik FTB praradimai yra labiau jaučiami.
„Kova niekada nebuvo susijusi su konkrečiu S.Farooko telefonu. B.Obamos administracija pusę metų ieškojo tokio atvejo, dėl kurio galėtų bylinėtis, o San Bernardino šaulių istorija pasirodė pati parankiausia, juolab kad teroristas jau buvo miręs. O telefonas priklausė jo darbdaviui, tad atrodė, kad tokios bylos neįmanoma nelaimėti“, – portale „Slate“ rašė F.Kaplanas.
Tiesa, nors „Apple“ ir nepasidavė, kompanijos įvaizdis taip pat nukentėjo. Metų metus savo neįveikiamą prietaisų saugumą įrodinėjusios įmonės darbas nuėjo šuniui ant uodegos, nes kažkokia ekspertų grupelė sugebėjo atrakinti jų telefoną.
O dabar laukia kita kova: kompanija „Apple“ reikalauja iš FTB paaiškinimo, kaip jiems pavyko įsilaužti į „iPhone“ sistemą.
„FTB nenori atskleisti ir savo kortų, nes „Apple“ panaikintų tas galimybes, jeigu sužinotų, kokiu būdu buvo pasinaudota silpnybėmis. O FTB norėtų dar spėti pasinaudoti šiomis saugumo skylėmis, kol jos nėra užlopytos“, – paaiškino A.Iškauskas.
Bet agentūra neskuba to padaryti, o siūlosi į pagalbą kitiems teisėsaugos pareigūnams, norintiems atrakinti turimus nusikaltėlių telefonus.
„Bet kokiu atveju „Apple“ turi teisę žinoti, kaip buvo atrakintas telefonas, – pabrėžė operacinių sistemų saugumo ekspertas Justinas Olssonas. – Valdžia pasielgtų atsakingai, jeigu privačiai perduotų šią informaciją.
Tačiau kol kas neatrodo, kad FTB taip pasielgs.“
„Apple“ į skandalus vėlėsi nekart
2014 metų rugpjūtį paaiškėjo, kad programišiai nulaužė kompanijos „Apple“ virtualios informacijos saugyklos „iCloud“ vartotojų paskyras ir iš ten pavogė aibę nuotraukų. Tarp jų buvo apie 500 kadrų, kuriuose užfiksuotos apsinuoginusios žymios aktorės ar dainininkės.
„Bet kuris, žiūrintis į šias nuotraukas, pats yra seksualinis nusikaltėlis ir turėtų to gėdytis“, – tada kalbėjo viena iš skandalo aukų aktorė Jennifer Lawrence. Vėliau FTB sugebėjo surasti asmenis, kurie pavogė minėtus duomenis, ir šie asmenys buvo nuteisti.
2013 metais nutekinti JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentai „Apple“ taip pat nepridėjo garbės. Kompanija atsidūrė sąraše JAV bendrovių, kurios bendradarbiavo su slapta NSA programa PRISM, leidusia agentūrai slapta rinkti JAV pilietybės neturinčių interneto vartotojų duomenis.
Po dokumentų nutekinimo skandalo šios sekimo programos egzistavimą pripažino ir JAV vyriausybė. Skelbta, kad kompanija „Apple“ leido NSA naudotis jų serveriais, tačiau pati bendrovė neigė kada nors net žinojusi apie tokios programos egzistavimą.
