Sunerimęs Rusijos caras stiprina apsaugą

Prezidentas Vladimiras Putinas kuria Nacionalinę gvardiją, į kurią buria artimiausius bičiulius. Nors Rusijos lyderis tikina, kad ši struktūra kovos su teroru, rusai įtaria, kad labiausiai klius opozicijai.

Rusijos prezidentas V.Putinas šią savaitę paliepė įkurti dar vieną jėgos struktūrą – Nacionalinę gvardiją.<br>„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
Rusijos prezidentas V.Putinas šią savaitę paliepė įkurti dar vieną jėgos struktūrą – Nacionalinę gvardiją.<br>„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
V.Zolotovas yra ištikimas Rusijos prezidentui, kurį pažįsta jau kelis dešimtmečius.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
V.Zolotovas yra ištikimas Rusijos prezidentui, kurį pažįsta jau kelis dešimtmečius.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Apr 8, 2016, 6:34 AM, atnaujinta May 30, 2017, 2:54 AM

Rusijos prezidentas V.Putinas neseniai pranešė, kad Rusijoje kuriama nauja jėgos struktūra – Nacionalinė gvardija, kuri bus asmeniškai pavaldi jam pačiam.

Nacionalinės gvardijos pagrindą sudarys Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vidaus kariuomenė, iki šiol buvusi pavaldi tik šios ministerijos vadovui.

Gvardiečiais taps ir pareigūnai iš specialiojo policijos dalinio OMON bei greitojo reagavimo būrio SOBR.

Nacionalinės gvardijos uždavinius V.Putinas apibūdino trumpai: kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pridūrė, kad Nacionalinės gvardijos sukūrimas nereiškia, jog V.Putinas nepasitiki jėgos struktūromis.

Bet, kaip tuoj pat pasakė politologas Heidaras Džemalis, visi iš karto suprato, kad Nacionalinės gvardijos sukūrimas kaip tik ir yra didžiausio nepasitikėjimo išraiška.

D.Peskovas taip pat tikino, kad ši struktūra nėra skirta protestuotojams vaikyti. Tačiau ir vėl niekas jo žodžiais nepatikėjo.

Vadovaus patikėtinis

Nacionalinei gvardijai vadovaus žmogus, kuriuo labiausiai pasitiki prezidentas, – jo buvęs apsauginis Viktoras Zolotovas.

1990-aisiais tuometis KGB karininkas V.Zolotovas tapo Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako asmeniniu sargybiniu.

V.Putinas tada buvo mero pavaduotojas.

V.Zolotovas netrukus susidomėjo dziudo ir karatė. Jis dažnai mankštindavosi su dabartiniu Rusijos prezidentu, buvo jo treniruočių partneris.

2000–2013 m. jis dirbo Rusijos Federacijos (RF) prezidento saugumo tarnybos viršininku.

Vėliau tapo Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės vyriausiuoju vadu ir užsitarnavo armijos generolo laipsnį.

Paskirtas Nacionalinės gvardijos vadovu ir gavęs federalinio ministro statusą V.Zolotovas įtrauktas į nuolatinę Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sudėtį.

Naująją struktūrą, kuriai vadovaus V.Zolotovas, politologas H.Džemalis palygino su žandarų korpusu, kuris veikė Rusijoje iki 1917 m.

„Nuožmioji Nacionalinė gvardija lakstys po pritilusios, išsislapsčiusios urvuose šalies miestus ir kaimus“, – išpranašavo politologas.

Ir netgi Kremliui simpatizuojantis politikos analitikas Aleksejus Makarkinas pripažino, kad naujos jėgos žinybos sukūrimas tiesiogiai susijęs su nelinksmomis socialinėmis ir ekonominėmis prognozėmis, kurios ateityje gali sukelti socialinių protestų.

Bijo savo aplinkos

Radijo stotis „Echo Moskvy“ taip pat paklausė, ką apie naująją jėgos struktūrą mano klausytojai. 55 proc. apklausos dalyvių buvo įsitikinę, kad Nacionalinė gvardija kuriama asmeniniam prezidento saugumui, 34 proc. – kovai su politine opozicija, 7 proc. – dėl naujos jėgos struktūros „šėryklos“ ir tik 4 proc. mano, kad ji skirta kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu.

„Labiausiai už viską pasaulyje V.Putinas bijo savo aplinkos. Ir jam reikalingi žmonės, kurie bus pasirengę jį ginti.

Nacionalinės gvardijos vadu paskirtas buvęs asmeninis V.Putino apsaugininkas V.Zolotovas yra visiškai lojalus prezidentui – jį gins iki paskutiniųjų“, – užtikrino žurnalo „New Times“ vyriausioji redaktorė Jevgenija Albac.

J.Albac žodžius patvirtino ir vyriausiasis radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas.

„V.Putinas skiria tuos, kuriais pasitiki. Tai žmonės, kurie buvo daugelį metų šalia ne tik fizine prasme. Kaip sakoma, tai asmenys, kuriems patiki ne tik savo gyvenimą, bet ir savo paslaptis“, – sakė redaktorius.

A.Venediktovas taip pat mano, kad kurdamas gvardiją V.Putinas ruošiasi 2018 m. prezidento rinkimams.

„Prezidentas siekia, kad jį suptų ne samdyti komandos nariai, o asmeniškai ištikimi žmonės. Tie, kurie su juo kartu leido laiką privačioje aplinkoje: žaidė biliardą, vyko į susitikimus, apie kuriuos niekas neturėjo žinoti, buvo tiesiogiai atsakingi už saugumą.

Tai – žmonės, kuriems jis patikėdavo savo ir savo šeimos gyvenimą, dukterų apsaugą ir daug ką kita“, – pasakojo A.Venediktovas.

Ne asmeniniam saugumui?

Vis dėlto kiti politologai tvirtina, kad Nacionalinės gvardijos sukūrimo tikslas – ne asmeninio V.Putino saugumo stiprinimas.

Šį uždavinį esą neblogai atlieka Federalinė apsaugos tarnyba, taip pat tiesiogiai pavaldi prezidentui.

O Nacionalinė gvardija tvirtai už vadelių laikys visą šalį, kuri netrukus gali imti maištauti.

Dabartinė vidaus reikalų sistemos struktūra pernelyg nelanksti, kad susidorotų su tokiu uždaviniu. Be to, žinoma ir atvejų, kai kai kuriuose regionuose OMON atsisakydavo vaikyti minią.

Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės Politologinių tyrimų centro direktorius Pavelas Salinas dar anksčiau sakė, kad jei įvykiai klostysis pagal Sirijos ar Libano scenarijų, tuomet gali išsipildyti žinomo generolo įspėjimas.

„Jeigu į gatves išeis 5 tūkstančiai žmonių – juos OMON išvaikys. Jei 50 tūkstančių – stebės. O jei 200 tūkstančių – juos saugos“, – vardijo P.Salinas.

Pasak politologo, OMON būrį „Zubr“ įprasta laikyti lojaliausiu Vidaus reikalų ministerijos daliniu. Bet jei į gatves išeis daugiau nei 10 tūkst. žmonių, „Zubr“ jau nepakaks.

„Todėl kuriama nauja žinyba. Aš įsitikinęs, kad jos darbuotojai uždirbs labai daug ir bus pasirengę viskam“, – sako P.Salinas.

Dabar politologo pranašystė išsipildė. Įdomu tai, kad Nacionalinės gvardijos kovotojai jėgą ir ginklą galės panaudoti be įspėjimo, iškilus grėsmei piliečiams ar patiems kariškiams.

Jiems bus leista naudoti specialiąsias priemones, užkertant kelią masinėms riaušėms ir kitiems neteisėtiems veiksmams, kurie sutrikdo transporto judėjimą, ryšių priemonių ir organizacijų darbą. Gvardija esą galės naudoti ir vandens patrankas bei šarvuotąją techniką, apie tai informavusi generalinį prokurorą.

Taip sakoma įstatymo projekte, kurį prezidentas V.Putinas trečiadienį, balandžio 6-ąją, jau pateikė Valstybės Dūmai.

Galinga nauja jėga

Nauja jėgos struktūra bus galinga. Jau dabar Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė turi 182 571 narį. Yra duomenų, kad artimiausiu metu ji padidės dar apie 100 tūkst.žmonių.

Dar apie 60–80 tūkstančių tarnauja regionų centre dislokuotuose OMON ir SOBR, kurie taip pat taps sudedamąja Nacionalinės gvardijos dalimi.

Nacionalinės gvardijos ginkluotės ir aprūpinimo galima tiktai pavydėti. Jų dispozicijai priskirta karinė aviacija, šarvuotoji technika, artilerija.

Jau dabar vidaus kariuomenė beveik visu 100 proc. aprūpinta naujausia ginkluote, o Gynybos ministerijos – tik 40 proc.

Be to, naujajai struktūrai planuojama perduoti nežinybinę apsaugą ir Vidaus reikalų ministerijos licencijų išdavimo saugos objektams sistemą. Tai reiškia visų šalies įmonių privačios apsaugos kontrolę.

Valstybės Dūmos Saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksandras Chinšteinas įsitikinęs, kad ateityje stiprinant Nacionalinę gvardiją būtų galima įtraukti dar ir privačias saugos įmones. Tuomet ypatingais atvejais naujoji žinyba galėtų pasitelkti apie 3 mln. žmonių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.