Dėmesio buvo skirta ir užsienio politikai. Rusijos prezidentas, kaip įprasta, gyrėsi turima karine ginkluote, skatino ieškoti politinės išeities iš Sirijos konflikto ir kaltino Kijevą neužtikrinant tinkamų sąlygų prorusiškų separatistų kontroliuojamame Donbase.
V.Putinas pasisakė ir apie „Panamos dokumentų“ paviešintus kaltinimus dėl turtų slėpimo lengvatinių mokesčių įmonėse. Jis kaltę dėl šio skandalo suvertė Vakarams ir tikino, kad viskam vadovavo JAV.
Klausimų ir atsakymų šou daug dėmesio buvo skirta ir ekonominei būklei, kuri daugeliui rusų kelia nerimą. Tiesa, V.Putinas juos ramino tikindamas, kad ekonominė būklė jau greitai gerės.
Tiesa, dalis iš 3 mln. atsiųstų klausimų, į kuriuos nusprendė atsakyti V.Putinas, buvo ir lengvesnio turinio. Šalies vadovas skyrė laiko pokštams, taip, regis, norėdamas žmonėms parodyti savo šmaikščiąją pusę.
Tačiau, apžvalgininkų nuomone, šių metų V.Putino maratonas buvo nuviliantis: jame buvo mažiau svarstymų apie geopolitiką, o daugiau demonstruojamo dėmesio kasdienėms paprastų rusų problemoms.
15.40 val. Klausimų maratonas baigėsi. Per jį sulaukta daugiau nei 3 mln. klausimų, o, kaip tikino laidos vedėjas, dėl šios laidos jau pradėtos kelios bylos.
Šou truko 3 val. ir 40 minučių – 17 minučių trumpiau nei pernai.
15.25 val. Nepraleista proga pasigirti turima karine ginkluote.
Tulos mieste esančios ginklų gamybos įmonės darbuotojai paklausė V.Putino, ar jų gaminama ginkluotė pasiteisino Sirijoje.
Pasak Rusijos prezidento, misija Sirijoje parodė, kad šalies ginkluotė yra itin gera.
„Visai neseniai diskutavome su specialistais apie tai, kiek parduodame ginklų ir kokios yra mūsų galimybės. Šiuo metu esame antroje vietoje pasaulyje pagal parduodamos karinės ginkluotės kiekį. Pirmą vietą užima JAV, tačiau atsiliekame nedaug.
Praėjusiais metais pardavėme įvairiausių tipų ginkluotės už 14,5 milijardų dolerių. Artimiausiems metams turime užsakymų už 50 milijardų dolerių. Todėl buvome priversti pastatyti tris naujas ginklų gamybos įmones“, – sakė V.Putinas.
15.08 val. V.Putinas aptakiai atsakė ir į klausimą apie Kalnų Karabacho konfliktą.
„Vienintelis kelias į taiką Kalnų Karabache yra politinis kompromisas. Prieš kelerius metus prie jo priartėjome, bet nepasiekėme. Rusija yra suinteresuota dėl taikos regione, norime dirbti tiek su Armėnija, tiek su Azebaidžanu“, – svarstė V.Putinas.
Vertė kaltę Kijevui
15 val. Klausimų maratonas tęsiasi jau tris valandas.
Rusijos prezidentas nieko negalėjo pasakyti apie ketvirtadienį išrinktą naująjį Ukrainos premjerą Volodymyrą Hroismaną, tačiau sukritikavo buvusią vyriausybę ir Ukrainos valdžią.
„Kaip aš galiu pasisakyti apie ją, kai nežinau, kas ją sudaro, kokie jos prioritetai. Žinau tik tai, ką planavo ir ką padarė ankstesnė vyriausybė. 2014 metų pabaigoje ministrai patvirtino 9 punktų planą, bet tik du punktus įvykdė ir tai ne iki galo. O rezultatas Ukrainai yra skausmingas. Ekonominės nesėkmės našta yra perkeliama ant žmonių pečių“, – kalbėjo V.Putino.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad Rusijai yra reikalinga stabili ir klestinti Ukraina.
„Tie patys oligarchai vis dar yra valdžioje. Lengvatinių mokesčių kompanijų savininkai, susižėrę milijonus, vis dar valdo Ukrainą ir net ir perdavę šias struktūras kokiai nors teisininkei, jie vis dar valdo turtus“, – aiškino V.Putinas.
14.54 val. Paklaustas, kodėl kalba apie Minsko antrojo susitarimo sėkmę, nors Rytų Ukrainoje jokių teigiamų pokyčių nematyti, V.Putinas, kaip įprasta, kaltę suvertė Kijevui.
„Iš tiesų, su Minsko susitarimais susijęs vystymasis yra sustojęs. Svarbiausios problemos Rytų Ukrainoje yra saugumo. Donbaso žmonės turi būti užtikrinti, kad bus apsaugoti. Ukrainoje reikia įvykdyti konstitucinę reformą, tačiau ji buvo atmesta. Mes už juos to nepadarysime“, – ragino V.Putinas.
„Kodėl visi reikalauja, kad kažką darytų Maskva? Mes padarėme viską, ką galime, – piktinosi prezidentas. – Reikia dirbti su Vakarų partneriais.“
14.50 val. V.Putinas nusprendė atsakyti vieną klausimą apie tai, ar Eurazijos ekonominėje sąjungoje galėtų būti įvesta bendra valiuta.
„Tai įdomus pasiūlymas, bet tai padaryti bus galima tik tada, kai visos sąjungos šalys pasieks panašų išsivystymo lygį. ES padarė panašią klaidą. Euras buvo įvestas nesulyginus ekonomikos lygio“, – paaiškino V.Putinas.
14.30 val. V.Putinas skyrė dėmesio ir Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui. Prezidentas pripažino, kad čečėnas iš pradžių kovojo su Rusija, tačiau vėliau pradėjo remti Maskvą, tad V.Putinas neabejoja jo nuoširdumu.
Be to, Rusijos lyderis patvirtino, kad palaiko R.Kadyrovą, o ne Rusijos politikus, kuriems Čečėnijos lyderis neseniai grasino.
14.20 val. Pagaliau prabilta ir apie Rytų Ukrainą, kuriai šių metų konferencijoje skiriama labai mažai dėmesio. Prezidentas teigė, kad Rusijai pritaikytos sankcijos dar kurį laiką tikrai nebus panaikintos.
„Nors Minsko susitarimai yra vykdomi, situacija Rytų Ukrainoje iri yra toliau prasta, tačiau tai – ne mūsų kaltė. Kijevas vis dar neigia, kad ten suklydo būtent jis. Todėl mūsų Vakarų partneriai ras tolesnių priežasčių, kodėl nereikia panaikinti sankcijų“, – aiškino V.Putinas.
14.11 val. Klausimų maratone nuspręsta užsiminti ir apie artėjančius rinkimus. Politologas Aleksejus Muchinas uždavė klausimą apie tai, kodėl tik “Vieningoji Rusija“, komunistai ir kelios kitos partijos dominuoja politiniame gyvenime, o kitos politinės partijos neturi galimybių patekti į Valstybės Dumą ar pareklamuoti save kaip prekės ženklą.
„Man nepatinka, kad jūs vadinate partijas „prekės ženklais“. Kai kurios šalys save vadina pažengusiomis demokratijomis, bet ten vyrauja tokios pačios problemos. JAV, Vokietijos ir Prancūzijos politinėse sistemose taip pat dominuoja vos kelios didžiausios partijos“, – tikino V.Putinas
Prezidentas taip pat tikino, kad šiuo metu yra daugiau politinių partijų, kurios turi teisę dalyvauti rinkimuose: „Problema yra ne jų galimybė dalyvauti rinkimuose, o jų sugebėjimas išaiškinti žmonėms, ko jos yra vertos.“
„Panamos dokumentuose“ – tiesa
13.47 val. V.Putinas pagaliau atsakė ir į klausimą į apie „Panamos dokumentų“ skandalo iškeltus kaltinimus. Jis patvirtino, kad skandalo metu paviešinta informacija yra teisinga, tačiau tyrimą pavadino JAV mėginimu destabilizuoti Rusiją.
„Galvojau, kad tai pamiršta tema, bet jeigu jus domina, pasakysiu: ši ataskaita yra neparemta faktais. Ją paruošė ne žurnalistai, o teisininkai. Jie pateikia teisingą informaciją, bet kalba tik užuominomis ir spekuliacijomis. Autoriai visiškai nepataikė į taikinį“, – tikino V.Putinas ir pradėjo vardyti, kaip visi Sergejaus Roldugino nupirkti muzikos instrumentai buvo žinomi ir suskaičiuoti.
„S.Rolduginas dabar nebeturi jokių pinigų. Už šių publikacijų slepiasi JAV, o kaltinimus paviešinęs Vokietijos laikraštis „Sueddeutche Zeitung“ yra valdomas JAV banko „Goldman Sachs“, – kaltinimus žarstė V.Putinas. - Prieš rinkimus atsiranda provokacijų, bet Rusija atsisako nusilenkti Vakarams. Mes visada esame pasiruošę rasti kompromisą. Mus reikia vertinti kaip lygiavertį partnerį.“
Tačiau, kaip teigia „Bloomberg“, šis V.Putino teiginys nėra teisingas. Nėra duomenų, kad „Goldman Sachs“ yra susijęs su „Sueddeutsche Zeitung“, nors bankas 2007 metais parėmė vieną iš jo savininkų kompanijos pirkėjų.
13.42 val. Panašiais svarstymais apie JAV ir Rusijos lygiavertį bendradarbiavimą prezidentas atsakė ir į klausimą apie tai, kuris iš JAV prezidento rinkimuose kovojančių politikų būtų blogesnis Rusijai – Hillary Clinton ar Donaldas Trumpas.
„Bet kuris JAV prezidentas, kuris gerbia Rusiją, man tinka“, – mestelėjo V.Putinas.
13.38 val. V.Putinas kalba jau beveik dvi valandas, tačiau apžvalgininkus ši konferencija kol kas nuvilia.
„Šis klausimų maratonas yra bene pats nuobodžiausias ir mažiausiai dinamiškas iš visų, kuriuos esu matęs. V.Putinas mėgina demonstruoti, kad valdo ekonomiką ir kitas svarbiausias socialines sferas, tačiau jis beveik nieko nežada“, – rašė „Bloomberg“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis.
Skambučių centras sulaukė jau daugiau nei 2,5 mln. klausimų, tačiau V.Putinas tokiems klausimams, kaip Sachalino salos žuvininkystės pramonė, skiria daugiau nei 5 minutes.
Atsakinėjo vaikams
13.35 val. Laidos vedėjai pranešė, kad V.Putinas sulaukė nemažai klausimų iš vaikų. Atsakydamas į juos prezidentas nepraleido progos pademonstruoti savo šmaikštumo.
Vienuolikmetė paklausė, kokių trijų norų V.Putinas paprašytų auksinės žuvelės. Tačiau V.Putinas nukirto rimtai: „Mes neturėtume kliautis stebuklais. Sovietų Sąjungos laikais dainuodavome dainelę: nieks mums nepadės, nei karalius nei herojus. Tad prisiminkime: turime dirbti savo rankomis.“
Kita mergaitė, kuri teigė esanti aštuonerių, bet jau penktokė, skundėsi, kad tokių anksti subrendusių vaikų niekas neįleidžia į vasaros stovyklas pagal jų amžių.
„Tai tikrai klaida. Bet suprask – tie žmonės, kurie sprendžia, kokio amžiaus vaikus priimti į vasaros stovyklas, nėra tokie protingi, kaip tu“, – juokėsi V.Putinas.
Be to, vaikai skundėsi, kodėl šeštadienį jiems reikia eiti į mokyklą
„Jūs esate geresni už suaugusiuosius, tad galite pakelti daugiau nei mes. Tačiau tai iš tiesų yra problema, nes dažnai moksleiviai turi pernelyg didelį krūvį“, – aiškino Rusijos prezidentas.
Galiausiai, vienas vaikas pasidomėjo, ką V.Putinas darydavo vaikystėje, kai jam liepdavo valgyti košę ir jis jos nenorėdavo. „Niekas manęs niekada nevertė daryti nieko, ko nenoriu. Bet aš košę mėgstu, net ir šiandien jos valgiau. Kuo mažiau dantų turi, tuo labiau mėgsti košę“, – juokėsi prezidentas.
13.22 val. Kalbėta ir apie Egiptą, į kurį Rusijos turistiniai skrydžiai šiuo metu yra sustabdyti dėl Rusijos lėktuvo katastrofos. Paklaustas, ar planuojama atnaujinti skrydžius į Turkiją ar Egiptą, V.Putinas teigė, kad tai – ne Rusijos valia.
Be to, prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu skristi į Turkiją ar Egiptą yra pavojinga, nes šios šalys su radikalais kovoja ne taip, kaip turėtų.
13.20 val. V.Putinas vylėsi, kad į Krymo pusiasalį vedantis tiltas bus pastatytas laiku, nors šią savaitę „Reuters“ pranešė, kad jo darbai vėluos mažiausiai metus. Tačiau šalies vadovas tikino, kad statybos vyksta sėkmingai.
Pasisakė apie dopingą
13.12 val. Rusijos prezidentas pasisakė ir apie Rusijos sportą krečiantį dopingo skandalą. Jis pakartojo savo anksčiau išsakytą raginimą susilaikyti nuo sąmokslo teorijų, tačiau apgynė šalies sportininkus.
„Meldoniumas niekada nebuvo vadinamas dopingu, kadangi jis neturi poveikio sportininkų pasirodymui. Jis tik pagerina širdies raumens darbą“, – aiškino V.Putinas.
„Nemanau, kad sprendimas jį paskelbti dopingu buvo politinis. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad šį preparatą vartoja tik Rytų Europos sportininkai. Meldoniumas niekada nebuvo laikytas uždrausta medžiaga“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Olimpinis čempionas bėgikas Jurijus Borzakovskis paklausė, ar jo komanda išvis turėtų ruoštis olimpinėms žaidynėms dėl šio dopingo skandalo. Rusijos prezidentas paragino sportininką ruoštis ir užtikrino, kad visos problemos išsispręs.
13.04 val. Rusijos prezidento paklausė ir apie asmeninį jo gyvenimą. Buvusi jo žmona Liudmila jau ištekėjo, tad žmonės domėjosi, kada tą patį padarys ir V.Putinas.
„Aš dažnai matausi su Liudmila, o mūsų santykiai dabar yra net geresni negu santuokoje. Ji gyvena gerai, bet gerai gyvenu ir aš. Nemanau, kad turėčiau kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą – tokios kalbos gali paveikti valiutų kursą ar naftos kainas“, – pokštavo V.Putinas.
13.02 val. V.Putinas nepraleido progos pademonstruoti, kaip Kremlius rūpinasi šiuo klausimų šou. Nepraėjus nė valandai laidoje pranešta, kad valdžia jau nusprendė sutaisyti Omsko kelius, dėl kurių liūdėjo pirmoji klausimą uždavusi moteris.
Tikino neturintis priešų
12.58 val. Nors V.Putinas, kalbėdamas apie Rusijos užsienio politiką, aiškino, kad Turkija yra draugiška Rusijai valstybė, jis negalėjo kritikos Ankarai.
„Turkijos vyriausybė ne kovoja su radikalais, o padeda jiems. Pietų Turkijoje vyksta pilietinis karas, nors tarptautinė bendruomenė nenori to pripažinti. Beveik kas savaitę vyksta teroro išpuoliai“, – aiškino Rusijos prezidentas.
12.57 val. V.Putino paklausė, kokius vaistus jis vartoja – vietinius ar pagamintus užsienyje. Tačiau šio klausimo jis išvengė paaiškindamas, kad stengiasi iš viso nesirgti ir sportuoja. Tiesa, jeigu jam reikėtų gydytis, jis teigė, kad rinktųsi pigesnius vaistus.
12.46 val. Pernai prisipažinęs, kad jeigu JAV prezidentas Barackas Obama skęstų, jį tikrai gelbėtų, V.Putinas sulaukė dvylikametės rusės klausimo, kurį gelbėtų pirma: Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ar Turkijos prezidentą R.T.Erdoganą.
„Jeigu kažkas yra nusprendęs, kad nori nuskęsti, niekas jam nepadės. Tačiau mes esame pasiruošę ištiesti draugišką ranką bet kuriam draugui, kuris nori mūsų pagalbos“, – paaiškino V.Putinas.
Vienas klausiantysis pasidomėjo, kaip Rusijai sekasi gyventi apsuptai priešiškų valstybių – Turkijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos.
„Mes nesame apsupti priešų. Palaikome gerus santykius su didžiąja dalimi pasaulio šalių, ypač su Šanchajaus organizacijos ir Eurazijos sąjungos valstybėmis, – paprieštaravo V.Putinas. – Turkiją laikome draugiška šalimi. Mes stengiamės išvengti bet kokių drastiškų žingsnių, tačiau turime reaguoti į piktavališkus veiksmus. Mūsų interesai verčia mus palaikyti gerus santykius.“
12.33 val. V.Putinas pamėgino vaizdo klausimą uždavusio automobilių mechaniko Dmitrijaus pasiteirauti, kokioje gamykloje jis dirba. Tačiau vedėjai turėjo jam priminti, kad tai – iš anksto įrašytas klausimas, ir Dmitrijus prezidento replikų negirdi.
Tiesa, automobilių pramonei, kuri, V.Putino nuomone, yra labiausiai paveikta krentančių naftos kainų, vyriausybė ketina skirti 40 mln. rublių (535 tūkst. eurų) paramą.
12.28 val. Prakalbta ir apie Siriją, tačiau užsienio politikai neskirta daug laiko. Visų pirma, vedėjai V.Putino pasiteiravo, ar jis nebijo, kad Sirijoje atgis teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“, su kuria esą Sirijoje kovojo Rusijos pajėgos.
„Visada yra pavojus, jeigu nekovojate su terorizmu efektyviai. Daugelis šalių – Europa, JAV ir Rusija – patyrė daug praradimų. Tačiau Sirijos kariuomenę palikome geros padėties, iš kurios ji gali pulti. Vyriausybės pajėgos perėmė Palmyrą ir kelis kitus strateginius miestus, – aiškino V.Putinas. - Tikimės, kad taiką šiame regione atneš ne jėgos naudojimas, o politinės derybos. Reikia naujos konstitucijos, rinkimų.“
Žadėjo ekonomikos augimą
12.21 val. V.Putinas rusams pateikė optimistinių prognozių. Anot jo, šiemet ekonomika dar vis trauksis, tačiau kitais metais prasidės jos augimas – BVP turėtų augti 1,4 proc.
12.17 val. Kalba pasisuko apie ekonomiką. Vienas maskvietis, prisimindamas praėjusių metų palyginimą apie juodas ir baltas juostas, kuriose atsiduria Rusijos ūkis, paklausė, kur dabar yra šalis.
„Dabar mes pilkoje juostoje. BVP 3,7 proc. sumažėjo, bet mane džiugina žemės ūkio, statybų pramonės augimas. Net ir 50 proc. sumažėjus naftos kainoms, mūsų prekybos balansas vis dar teigiamas. Deficitas yra minimalus – 2,4 proc.“, – privalumus vardijo V.Putinas.
12.13 val. Rusijos prezidentas tikino, kad maisto prekių pabrangimas, kuriuo skundžiasi žmonės, yra laikinas.
Vienam iš anksto klausimą uždavusiam rusui parūpo, kodėl maisto prekių kainos išaugo kelis kartus, nors valdžia aiškina, kad infliacija tesiekia 12,9 proc. Tačiau V.Putinas aiškino, kad tame nėra jokio prieštaravimo.
„Kai valdžia kalba apie infliaciją, ji mini metinę infliaciją. Maisto prekių kainos, kurios yra svarbi infliacijos dalis, pernai pakilo 40 proc., bet šiemet jos net sumažėjo“, – aiškino V.Putinas.
12.06 val. Kaip ir tikėtasi, klausimų maratoną pradėjo buitinės problemos. Omsko gyventoja piktinosi, kad kelių kokybė yra labai prasta, o duobės gadina jų automobilius.
V.Putinas, atsakydamas į klausimą, kaip valdžia ketina spręsti šią problemą, atkreipė dėmesį, kad dėl kelių kokybės klausė nemažai rusų, ir pažadėjo, kad jų remontui skirtos lėšos yra naudojamos neefektyviai.
12 val. Prasideda spaudos konferencija, per kurią V.Putinas atsakys į kelis iš daugiau nei 1 mln. Kremliui atsiųstų klausimų.
Regis, kad rusų susidomėjimas šia konferencija sumažėjo – pernai jų sulaukta triskart daugiau.
Anksčiau tokia laida dažniausiai trukdavo kelias valandas. Rekordiškai ilgiausiai prezidentas kalbėjo 2013 metais – konferencija truko 4 val. 47 min. Pernai renginys truko beveik keturias valandas.
„Tiesioginė linija“ su V.Putinu, rengiama jau 14 metus iš eilės, suteikia prezidentui tam tikrą galimybę įvertinti nuotaikas šalyje, išklausyti tiesioginių rinkėjų kreipimųsi ir paaiškinti savo veiksmus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
Tiesa, tik 12 proc. respondentų prieš konferenciją nurodė, kad klaustų prezidento apie korupciją.
V.Putinas neabejotinai pasinaudos šiuo Kremliaus organizuojamu renginiu tam, kad parodytų, kaip jam rūpi žmonių problemos.
Maskvoje įsikūrusio Politinių technologijų centro vadovas Igoris Buninas teigė, kad šis klausimų maratonas yra didžiausias prezidento testas prieš rugsėjo mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus nuo tada, kai jis sugrįžo į Kremlių po neeilinių protestų prieš jo valdžią.
„Apgulties ir krizės situacijoje tai jam leis pabendrauti su žmonėmis. Tai populistinis formatas, viskas yra surežisuota ir būtent dėl to V.Putinui tai patinka“, – aiškino politologas.
