Intriga prasidėjo praėjusią savaitę, kai „The New York Times“ sulaukė oficialiai atrodančio laiško, kuris esą buvo pasirašytas Ukrainos prezidento.
Laiškas buvo skirtas dienraščio vyriausiajam redaktoriui Deanui Baquetui. Tiesa, kreipinyje buvo padaryta klaida – jis įvardytas ponu Baquetu Deanu.
Rašantysis skundėsi vienu redakcijos komentaru, kuriame P.Porošenka buvo smerkiamas dėl neįvykdytų pažadų kovoti su korupcija. Laiškas buvo perduotas laikraščio redakcinei kolegijai, kuri ir yra atsakinga už šiuos komentarus.
„Norėčiau paprašyti surengti telefoninę konferenciją su jumis asmeniškai tam, kad pabandyčiau jus įtikinti, kad rašinyje pateiktos nuomonės apie mane yra nepagrįstos“, – buvo rašoma laiške, kuris buvo pasirašytas P.Porošenkos vardu.
Prisiėmė kaltę dėl slėptų mokesčių
Pokalbis telefonu buvo surengtas pirmadienį. Tiesa, jis žurnalistams pasirodė toks įtartinas, kad vietoj to, kad parašytų apie tai laikraštyje, jie pradėjo aiškintis, kas iš tikrųjų slypėjo už šio skambučio.
Trečiadienį jų įtarimai pasitvirtino, mat skambučio garso įrašas mįslingai buvo paviešintas tinkle „Youtube“, o „The New York Times“ žurnalistai pasijuto įtraukti į propagandinį karą tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Kuo ilgiau truko skambutis, tuo daugiau klausimų mes turėjome. Žmogus, kuris turėjo būti P.Porošenka, kalbėjo fone ir jo beveik negirdėjome, nes jį užgožė vertėjo balsas“, – pasakojo redaktorė Carol Giacomo.
Vertėjas paaiškino žurnalistams, kad prezidentas, kuris paviešintuose „Panamos dokumentuose“ praėjusią savaitę buvo įvardytas kaip lengvatinių mokesčių įmonių savininkas, šiose struktūrose slėpė 500 mln. dolerių (444 mln. eurų).
Paskambinęs asmuo taip pat aiškino, kad P.Porošenka esą nenori perkelti šios sumos į Ukrainą, nes tada už juos reikėtų sumokėti mokesčius.
Šis teiginys buvo toks keistas, kad kitas redaktorius Michaelas Slackmanas teigė iškart supratęs, kad tai – suvaidintas interviu.
Tai patvirtino ir kiti ženklai. Visų pirma, telefonu su JAV dienraščiu paslaptingasis vyras kalbėjo rusų kalba, o tai aukštiems Ukrainos pareigūnams nebūdinga.
Be to, kaip paaiškėjo, parašas ant laiško, kurį „prezidentas“ atsiuntė redakcijai, buvo nukopijuotas nuo pirmo internete rasto P.Porošenkos parašo vaizdo.
O elektroninio pašto adresas, kurį pateikė tariamas prezidento atstovas spaudai buvo pašto „Gmail“ sistemos, o ne oficialios įstaigos.
Galiausiai P.Porošenka laisvai šneka angliškai ir dažnai su užsienio žurnalistais kalba šia kalba, tad vertėjas jam tikrai nėra būtinas.
Kaltina Rusijos tarnybas
Kai „The New York Times“ žurnalistas Andrew Krameris paskambino laiške nurodytu telefonu, jam atsiliepė rusiškai su Maskvos akcentu kalbąs vyras, prisistatęs Sergejaus Panfilovo vardu.
Iš pradžių mįslingasis vyras gynė savo versiją, kad Ukrainos prezidento administracija susisiekė su „The New York Times“ redakcija.
Tačiau paspaustas labiau S.Panfilovas prisipažino, kad tai buvo surežisuotas pokalbis.
„Jis aiškino, kad P.Porošenkos biuras buvo nepatenkintas redakcijos straipsniu ir norėjo diskredituoti dienraštį, todėl jį pasamdė, kad jis suvaidintų netikrą interviu“, – aiškino A.Krameris.
Tačiau Ukrainos prezidentūra, su kuria „The New York Times“ susisiekė oficialiu telefonu ir elektroniniu paštu, neigė ką nors žinanti apie šį pokštą ir pateikė savo teoriją.
„Mūsų nuomone, ši keista situacija yra neskoningas mėginimas su purvais sumaišyti tiek „The New York Times“, tiek P.Porošenkos reputaciją“, – rašė administracijos darbuotoja Jarema Duch.
Atstovė taip pat spėjo, kad netikrą interviu surengę pokštininkai yra susiję su kai kuriomis Rusijos institucijomis arba vykdo jų nurodymus. Kitas administracijos darbuotojas dėl nepavykusios melagystės apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas.
Rusijos institucijos į „The New York Times“ prašymus paaiškinti situaciją neatsakė.
