Lenkija pateko į smarkios kritikos ugnį už tai, kad atsisako priimti prieglobsčio prašytojus pagal ES pabėgėlių perskirstymo planą, kuris buvo parengtas siekiant suvaldyti Europą užklupusią rimčiausią migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šį savo sprendimą Varšuva motyvuoja nerimu dėl saugumo, kuris smarkiai išaugo po kovą Briuselį sukrėtusių džihadistų atakų.
Konservatorių vyriausybė taip pat pliekiama už kontroversiškas reformas, kurios paskatino ES sausį pradėti tyrimą dėl to, ar inicijuoti pokyčiai, susiję su Lenkijos konstituciniu teismu, nesikerta su Bendrijos demokratijos taisyklėmis.
„Europos Sąjunga turi būti ryžtingesnė. ES yra stipri, tačiau silpna sprendimų priėmimo lygmeniu, ir tai šiandien yra jos problema“, – naujienų agentūrai PAP sakė A.Duda, kuris yra valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narys.
„Gali būti, jog tai lemia faktas, kad ES rodo per mažai solidarumo“, – pridūrė jis.
Pasak Lenkijos vadovo, esama per mažai solidarumo vertinant Centrinės ir Rytų Europos šalių situaciją.
„Šalys, neseniai prisijungusios prie ES, siekia pasivyti turtingąsias Vakarų valstybes. Siekiame gerinti gyvenimo kokybę jauniems žmonėms, kad jiems nereikėtų ieškotis darbo užsienyje, kad gautų tinkamą atlyginimą ir gyventų normaliai“, – sakė A.Duda.
Akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ planuojamą tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos pasiektų Vakarų Europą, Lenkijos prezidentas taip pat ragino ES suvokti „šalių suverenitetui svarbius klausimus, tokius, kaip energetikos ir žaliavų politika“.
Lenkija smarkiai kritikuoja „Nord Stream 2“ projektą, kuris, pasak jos, silpnina ES Rusijos agresijos akivaizdoje. Be to, Varšuva šį dujotiekį laiko realia grėsme šalies akmens anglių pramonei.
Vis dėlto A.Duda pabrėžė, kad jis, „kaip didžioji dauguma lenkų“, labai vertina ES.
„Palaikau ES kaip nacionalinių valstybių, kurios bendradarbiauja visų pirma ekonomikos srityje, nesikišdamos į reikalus, kurie turėtų likti nacionalinio suvereniteto sritis, sąjungą“, – sakė jis.
Kai PiS atėjo į valdžią po spalį vykusių visuotinių rinkimų, Lenkijos ir ES institucijų santykiai pastebimai atšalo, Briuseliui reiškiant susirūpinimą dėl Lenkijos konstitucinio teismo ir visuomeninės žiniasklaidos reformų.
