„Aš paprašiau generalinio prokuroro apskųsti nuosprendį“,
– sakoma teisingumo ministro Anderso Anundseno pareiškime apie
teismo balandžio 20 dienos nutartį, kad valstybė pažeidė
A.B.Breiviko teises, kurias jam užtikrina Europos žmogaus teisių
konvencija.
Teismas nusprendė, kad už 77 žmonių nužudymą 2011 metais
nuteistas A.B.Breivikas patyrė „nežmonišką“ ir jo „orumą
žeminantį“ elgesį.
Nutartyje nurodoma, kad dešiniojo ekstremisto penkerius metus
trukęs izoliavimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos
3-iąjį straipsnį.
Tačiau A.Anundsenas sako, kad Norvegijos valstybė nesutinka su
teismo išvadomis ir apskųs jo sprendimą, prašydama peržiūrėti
teisminį jo pagrindą ir įkalčius.
2012 metų rugpjūtį A.B.Breivikui buvo skirta griežčiausia
Norvegijos įstatymų numatyta bausmė – 21 metai laisvės atėmimo,
šis terminas gali būti pratęstas, jei kalinys pasirodys esąs
pavojingas, už 77 žmonių nužudymą 2011-ųjų liepos 22 dieną:
aštuoni žuvo per sprogimą prie vyriausybinių pastatų komplekso
Osle, ir dar 69 žmones, daugiausiai paauglius, jis nušovė Utiojos
saloje, tuometės valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovykloje.
Kalėjime A.B.Breivkui skirtos trys patalpos: vienoje jis gyvena,
kitoje studijuoja, trečioje atlieka fizinius pratimus; jis gali
naudotis dviem dušais, dviem televizoriais, žaidimų konsolėmis
(Xbox, Playstation), rašomąja mašinėle, skaityti knygas ir
laikraščius.
A.B.Breivikas teisme taip pat prašė atšaukti jam taikomus
apribojimus susirašinėjimui ir lankymuisi, kad galėtų bendrauti su
savo šalininkais. Tačiau tas pats teismas nutarė, kad A.B. Breiviko
teisė susirašinėti, garantuojama konvencijos 8-uoju straipsniu,
nebuvo pažeista.
Oficialią apeliaciją valstybė turi teismui pateikti iki
gegužės 22 dienos.