Skraidyklių navigacijos sistemos veikia ribotu spinduliu, tad, jei KAPO spėjimai būtų patvirtinti, tai reikštų, jog Rusijos specialiosios pajėgos vykdo žvalgybos veiksmus iš Estijos teritorijos, skelbia gynybos temomis rašantis Norvegijos portalas „Aldrimer“.
Aljansui pateikta ataskaita, kurioje Estijos pareigūnai kalba daug atviriau nei kada anksčiau, buvo susijusi su NATO specialiųjų pajėgų pratybomis „Trišakis jaguaras“ („Trident Jaguar“), vykusiomis 2015 metų balandžio 20-27 dienomis.
Rusijos taktinės skraidyklės buvo pastebėtos prasidėjus šioms pratyboms. Dar po dviejų savaičių Estijos karinės pajėgos ir vėl pastebėjo bepilotes skraidykles.
„Per pastarąsias dvi dienas, įskaitant 2015 metų balandžio 22 dienos įvykį, bepilotės skraidyklės buvo pastebėtos virš pratybų poligono į pietryčius nuo Amario oro bazės ir virš Veru karinės bazės pietryčių Estijoje, – rašoma ataskaitoje. – Estijos saugumo policija KAPO yra įsitikinusi, kad šiuos veiksmus vykdė Rusija. Net jei nėra jokių įrodymų, yra įtariama, kad galėjo dalyvauti Rusijos specialiosios pajėgos.“
„Kai kurios bepilotės skraidyklės buvo pastebėtos dienos metu, o kitos – sutemus, – toliau rašoma ataskaitoje. – Visais atvejais buvo tai buvo radijo bangomis valdomos bepilotės skraidyklės, kuriose buvo įmontuota kamera.“
Šaudė į skraidykles
Ataskaitoje taip pat minima, kad buvęs Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris 2015 metų balandį davė nurodymą šaudyti į visas bepilotes skraidykles, kurios pasirodys virš karinių oro pajėgų bazių.
„Kai buvo duotas nurodymas, virš Amario oro bazės pasirodė bepilotė skraidyklė, – rašoma ataskaitoje. – Specialiosios pajėgos į skraidyklę šovė 55 kartus, į ją pataikė, tačiau to neužteko, kad ji būtų numušta. Skraidyklė tada išskrido iš teritorijos.“
S.Mikseris atsisakė paaiškinti, ar jis būdamas ministru pats davė įsakymą numušti skraidykles, pasirodžiusias vieš Estijos karinių bazių.
„Tai yra NATO karinių oro pajėgų bazė, todėl mums negalima virš laivyno ar bet kokių kitų Estijos karinių bazių skraidinti bepiločių skraidyklių“, – teigė buvęs gynybos ministras.
Be to, S.Mikseris atsisakė patvirtinti, kad šias skraidykles į Estiją paleido būtent Rusija.
„Estijos interesams priešiški žmonės arba šalys galėtų naudoti skraidykles žvalgybai, – tęsė S.Mikseris. – Tačiau apie tai kalbėčiau tik tada, jei turėtume įrodymų, kad tai nutiko iš tiesų.“
Veikia mažu spinduliu
„Vienas Estijos kareivis nufotografavo bepilotę skraidyklę savo mobiliuoju telefonu, – tvirtino vienas NATO šaltinis. – Nuotrauka buvo parodyta NATO pareigūnams ir nėra abejonės, kad tai buvo taktinė Rusijos specialiųjų pajėgų skraidyklė.“
Pasak gynybos šaltinių, Rusijos specialiosios pajėgos naudoja tik taktines skraidykles, kurių dauguma yra labai mažos.
„Jos veikia tik kelių kilometrų – daugiausiai dešimties – spinduliu“, – „Aldrimer“ aiškino NATO šaltinis.
NATO tiki, kad iki 2015 metų balandžio Rusija Estijoje naudojo mažiausiai dviejų skirtingų rūšių bepilotes skraidykles.
„Aldrimer“ taip pat sužinojo, kad NATO turi informacijos, kuri leidžia manyti, kad Rusijos specialiosios pajėgos naudoja iš viso keturias ar penkias skirtingas taktinių skraidyklių rūšis.
Agresyvus naudojimas
Buvęs Estijos žvalgybos vadovas Eerikas Niilesas Krossas neigė, kad šalyje Rusija galėjo įkurti štabą ar techninę bazę skraidyklėms valdyti.
Į informaciją, kad buvo duotas nurodymas šaudyti į skraidykles virš karinių bazių ir jog vienas jų buvo pažeista, bet nenumušta, E.N.Krossas sureagavo vildamasis, kad kitą kartą skraidykles numušti pasiseks.
„Agresyvus skraidyklių naudojimas Estijos teritorijoje kelia nerimą, – šnekėjo buvęs žvalgybos vadovas. – Tačiau reikia žvelgti plačiau: tai nėra taip pavojinga, kaip tai, ką darė naikintuvai. Oro erdvės pažeidimai su naikintuvais yra žymiai rizikingesni.“
„Jie bando praplėsti ribas to, kas jiems leidžiama ir dažniausiai jie nesustoja, kol nėra sustabdomi“, – apie Rusijos planus kalbėjo E.N.Krossas.
Psichologinis karas
Buvęs žvalgybos vadovas taip pat nuogąstavo dėl to, kiek Rusija yra pasiryžusi padaryti, kad galėtų stebėti NATO dalinius. Pasak E.N.Krosso, Rusija galimai naudoja ir psichologinio karo elementus.
„Įmanoma, kad Rusija pasamdė provokatorių, – teigė E.N.Krossas. – Tačiau tai laikyčiau labiau psichologine ataka, o ne rimta žvalgyba, nes jiems nereikia to daryti, kad gautų informaciją. Tai labiau primena senas KGB taktikas, kurios skirtos erzinti.“
„Kuo aktyvesnė NATO veikla Estijoje, tuo daugiau susidomėjimo matyti iš Rusijos“, – šnekėjo buvęs žvalgybos vadovas.
Buvęs gynybos ministras S.Mikseris išreiškė nerimą dėl Rusijos provokacijų Baltijos jūroje. S.Mikseris taip pat įsitikinęs, kad kitos šalys turėtų atsižvelgti į Estijos nerimą dėl Rusijos.
„Provokacijos Baltijos jūros oro erdvėje, Rusijos manevrai jūroje ir per pastaruosius kelerius metus atnaujinti strateginių bombonešių skrydžiai paveikia žymiai daugiau nei vien tik Baltijos regioną“, – pažymėjo ministras.
