Rusijos komiteto „Pilietinė parama“ ekspertai padarė išvadą, kad tokiu būdu šalis vietoj laipsniškos adaptacijos pasirinko staigų užsieniečių išsiuntimą.
To priežastis – migracijos įstatymo pakeitimai.
Remiantis 2013 metų rugpjūtį įsigaliojusiomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis, užsienio pilietis, pažeidęs įvažiavimo į Rusijos Federaciją taisykles ar užsiimantis nelegalia darbo veikla, baudžiamas privalomu išsiuntimu iš šalies.
Atvykėliai iš Rusijos siunčiami ilgai nesvarstant. Stebėtojų teigimu, kai kada teismas vieno posėdžio metu nagrinėja net 12 žmonių bylas.
„Ar tai bylos nagrinėjimas, ar masinis išvarymas? Teismų nutarimai priimami itin greitai ir dažnai ne dėl vieno žmogaus, kaip turėtų būti pagal teisminę procedūrą, o iškart kelių“, – pažymėjo komiteto „Pilietinė parama“ vadovė Svetlana Ganuškina.
Komiteto ekspertai pateikia ir greitai išnagrinėtų bylų pavyzdžių.
Antai per pirmąjį 2015 metų pusmetį Maskvos Čertanovo rajono teisme teisėjas Andrejus Vasiljevas kasdien išnagrinėjo po 25 užsienio piliečių bylas. O 2015 metų vasario 27 d. ir balandžio 24-ąją priėmė daugiau nei po 60 nutarimų.
„Tai septynių bylų išnagrinėjimas per valandą, kiekvienai skiriant apie devynias minutes“, – atkreipė dėmesį „Pilietinės paramos“ ekspertai.
Maskva pagal nutarimų dėl migrantų išsiuntimo iš šalies skaičių užima lyderio pozicijas tarp Rusijos regionų, nes pagrindinis iš užsienio atvykusių darbininkų srautas plūsta į sostinę.
Miesto teismai pernai liepė išsiųsti 58,1 tūkst. asmenų, o per trejus metus tokio sprendimo iš viso sulaukė 154,5 tūkst. atvykėlių.
Maskvai, Pamaskviui, Sankt Peterburgui ir Leningrado sričiai tenka daugiau nei 50 proc. visų Rusijoje dėl migrantų išsiuntimo priimamų nutarimų.
„Neturiu priekaištų valstybės politikai, kuri nukreipta į migracijos taisyklių sugriežtinimą, bet įstatymai turi būti aiškūs. O Administracinių teisės pažeidimų kodeksas yra nedemokratiškas“, – aiškino advokatas Ilarionas Vasiljevas.
Tačiau Rusija su į šalį dirbti atvykusiais užsieniečiais kovoja ir kitais būdais.
Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse gimusių asmenų, kuriems uždrausta įvažiuoti į Rusiją dėl migracijos taisyklių pažeidimo, skaičius 2012–2014 m. išaugo 9 kartus – nuo 73 tūkst. iki 675 tūkst. žmonių, o pernai sumažėjo iki 481 tūkst.
Iš viso per pastaruosius ketverius metus į Rusiją uždrausta įvažiuoti 1,6 mln. žmonių.
Šią problemą gvildenusi demografijos specialistė Olga Čiudinovskych mano, kad ši Rusijos praktika yra neproporcingai griežta. Tokiu būdu šalis išstumia migrantus į juodąją rinką ir gali padidinti socialinę įtampą Centrinės Azijos šalyse.
O žmogaus teisių gynėjų nuomone, Rusija taip siekia išsaugoti bevizį režimą su kai kuriomis buvusiomis SSRS šalimis, bet kartu išspręsti nelegalios migracijos problemą.
