Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro buvo priverstas skelbti nepaprastąją padėtį. Ekonomikos krizė Venesueloje vis sunkesnė.
Ji neaplenkė ir šalies ligoninių – jose trūksta paprasčiausių kasdienių priemonių – muilo, tvarsčių, nėra maisto.
O vaistai su onkologinėmis ligomis kovojantiems pacientams Venesueloje tapo prieinami tik juodojoje rinkoje.
Andų universiteto ligoninės, esančios Meridos mieste, gydytojai tikina nebeturintys netgi pakankamai švaraus vandens kraujuojančioms žaizdoms apiplauti ar rankoms prieš operaciją.
„Dirbame XIX amžiaus sąlygomis“, – sakė ligoninės chirurgas Christianas Pino.
Miršta negavę pagalbos
Mirtingumo skaičiai sukrečia.
Kaip teigiama šalies vyriausybės ataskaitoje, kūdikių mirčių skaičius nuo 2012-ųjų išaugo šimteriopai, o gimdyvės miršta penkis kartus dažniau. Gydymo įstaigoms trūksta rentgeno, inkstų dializės aparatų, nes jie seniausiai sugedę ir netaisomi.
Ligoninėse trūksta vietų, todėl pacientai priversti gulėti koridoriuose, neretai net savo kraujo balose.
Politikai nesutaria
Ekonominė krizė sukėlė nesantaiką tarp politikų. Baiminamasi vyriausybės žlugimo.
Tarpusavyje nesutaria prezidento atstovaujama kairiųjų partija ir jų konkurentai Kongrese.
Prezidento oponentai jau sausį paskelbė šalyje humanitarinę krizę. Šį mėnesį jie priėmė įstatymą, leidžiantį Venesuelai priimti tarptautinę pagalbą, padėsiančią išsaugoti jos sveikatos apsaugos sistemą.
„Tikras nusikaltimas, kad gyvename šalyje, turinčioje tiek naftos, bet neturime antibiotikų sergantiems žmonėms“, – sakė Venesuelos parlamento narė ir buvusi Ligoninių sąjungos vadovė Oneida Guaipe.
Tačiau prezidentui N.Maduro galimybė gauti tarptautinę pagalbą neatrodo priimtina.
Dalyvaudamas televizijos laidoje jis tikino, kad tokiu žingsniu siekiama susilpninti jo pozicijas ir privatizuoti sveikatos apsaugos sistemą.
„Abejoju, kad kurioje nors pasaulio šalyje, išskyrus Kubą, yra geresnė nei mūsų sveikatos apsaugos sistema“, – sakė N.Maduro.
Nesulaukia gydymo
Tiesa, realybė yra kiek kitokia – net sostinės ligoninėse neretai iš dešimties gydymo įstaigų operacinių veikia vos dvi.
Pacientai vežami į operacines, kuriose vis dar neišvalytas kraujas, nedezinfekuoti įrankiai.
„Suaugusieji miršta negaudami reikalingų vaistų, vaikai – dėl prastos mitybos, dar kiti – dėl to, kad nepakanka medicinos personalo, galinčio suteikti pagalbą“, – pasakojo chirurgė Yamila Battaglini.
Vienas didžiausių iššūkių – gauti reikalingų medikamentų. Šalies vaistinėse pirkėjus pasitinka tuščios lentynos, nes dėl ekonominės krizės nebevykdomas vaistų importas.
Kai asmuo suserga ir jam reikalingas gydymas, medikai savo pacientų artimiesiems pateikia sąrašą vaistų ir kitų priemonių, kurių reikia žmogaus būklei stabilizuoti, jo gyvybei išgelbėti ar operacijai atlikti.
Tačiau nusipirkti jų nėra taip paprasta.
Artimieji su tokiu sąrašu keliauja derėtis su juodosios rinkos spekuliantais.
Valstybė gydymo žmonėms suteikti negali, tad vienintelė išeitis yra ieškoti pagalbos šešėlyje. („The New York Times“, LR)
