Mintis įdarbinti migrantus vadinamajame „vieno euro darbe“ kilo dėl to, kad neretai prašymų dėl prieglobsčio suteikimo svarstymas užtrunka savaites ar net mėnesius. Negalėdami dirbti tuo metu jie priversti tiesiog laukti pabėgėlių centruose.
Irakietis Zaidas yra vienas iš prieglobsčio prašytojų, pasinaudojusių galimybe įsidarbinti už vieną eurą.
Kasdien nuo 6 iki 8 valandos vakaro jis dalija maistą kitiems migrantams iš Sirijos, Irako bei Afganistano Berlyno sporto salėse, paverstose pabėgėlių priėmimo centrais.
Kasdien Zaidas ne tik tiekia vakarienę, bet ir pjausto duoną, paruošia stalus, kuriuos vėliau po vakarienės sutvarko.
Taip jis turi darbo daugiau nei 20 valandų per savaitę. Už šias pastangas irakietis gauna 84 eurus per mėnesį.
Dar jam skiriami 143 eurai kišenpinigių, kol laukia sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijoje.
Nors Zaido uždarbis yra menkas, palyginti su vokiečių, jis sakė esantis patenkintas.
„Tai suteikia man galimybę pabendrauti su vokiečiais savanoriais, kurie ateina padėti migrantų priėmimo centruose.
Taip gaunu progą mokytis vokiečių kalbos“, – sakė irakietis.
Vien praėjusiais metais į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių, todėl šalies valdžia susidūrė su jų integravimo ir įdarbinimo problema.
Berlynas įdarbino beveik keturis tūkstančius pabėgėlių 75 migrantų priėmimo centruose.
Numatoma, kad ateityje pabėgėliai galėtų dirbti labdaros organizacijose, padėti benamiams ar reabilitacijos centruose esantiems žmonėms.
Hanoverio miestas taip pat bando spręsti migrantų įdarbinimo problemą.
Jiems siūloma dirbti dviračių remonto įmonėse, rūšiuoti aukojamus drabužius, padėti vaikų darželiuose. Mainais už tai jie turės mokytis vokiečių kalbos.
Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministrė Andrea Nahles žadėjo, kad tokiu būdu bus sukurta 100 tūkst. darbo vietų pabėgėliams. Tai esą taps jiems tramplinu į Vokietijos darbo rinką.
„Trumpuoju laikotarpiu tai protingas sprendimas, nes kitaip pabėgėliai negali dirbti.
Be to, tai geras politinis signalas tiems, kurie nusiteikę skeptiškai migrantų atžvilgiu“, – sakė Vokietijos ekonomistas Ronaldas Bachmannas.
Kita vertus, ekonomistas abejoja, kad ilguoju laikotarpiu tai duos rezultatų, kurių tikimasi.
„Nedidelė tikimybė, kad jie galės įsilieti į darbo rinką – tokiuose darbuose migrantai išmoks labai nedaug“, – tikino R.Bachmannas.
O Vokietijos profsąjungų vadovas Reineris Hoffmannas taip pat skeptiškai nusiteikęs „vieno euro darbų“ atžvilgiu.
Esą Vokietijai reikia ambicingesnio plano siekiant integruoti pabėgėlius į šalies darbo rinką. („The Local“, LR)
