Richardo Shirrefo, kuris tą aukštą NATO
postą užėmė 2011–2014 metais, išleido knygą „2017-ieji:
karas su Rusija“ („2017 War With Russia“), kuriame dėstomas
įsivaizduojamas scenarijus, pagal kurį Rusija stengiasi atverti
sausumos koridorių į Krymą ir užima Baltijos šalis.
Tos knygos leidykla „Coronet“ nurodė, kad R.Shirreffas, kuris
buvo Britanijos tanko vadas per 1-aj Persijos įlankos karą ir yra
tarnavęs Irake, Šiaurės Airijoje bei Balkanuose, savo siužetą
kruopščiai pagrindė NATO „karo veiksmų modeliavimu“.
„NATO vis labiau stinga žinių, pajėgumų ir karinės
įrangos, būtinos atsverti nuolat didėjantiems Rusijos konvenciniams
pajėgumams“, – sakoma „Coronet“ pranešime spaudai.
Sunerimusios dėl Rusijos veiksmų separatistinio konflikto
krečiamoje Ukrainoje, NATO rytinės narės, tarp jų Baltijos šalys
ir Lenkija, ragino Aljansą padidinti savo buvimą tame regione, kad
būtų užtikrintas jo saugumas.
„Faktas, kuris gali šiurpinti – kad branduoliniai ginklai yra
Rusijos karinės mąstysenos ir gynybos pajėgumų pagrindas, todėl
karas (su Rusija) būtų branduolinis“, – R.Shirreffas sakė
duodamas interviu Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC.
Pasak jo, Maskva gali ryžtis ginkluotai intervencijai į Baltijos
valstybes, padariusi išvadą, kad NATO yra pernelyg silpna, kad
atremtų tokią operaciją.
Tikėtina, kad kaip ir Krymo aneksijos atveju, Rusijos prezidentas
Vladimiras Putinas tokią intervenciją vaizduotų kaip gynybos
veiksmus, išprovokuotus būtinybės apsaugoti etninių rusų mažumas
tose šalyse.
„Turime vertinti prezidento Putino veiksmus, o ne žodžius. Jis
užpuolė Gruziją, Krymą, Ukrainą. Jis naudoja ginkluotąsias
pajėgas ir nesuka dėl to galvos“, – aiškino R.Schirreff,
pridūręs, kad padidėjusios įtampos laikotarpiu Rusijos „ataka
prieš Baltijos šalis visiškai galima“.
Jungtinės Valstijos ir Rusija šį mėnesį kaltino viena kitą
intensyvinant agresyvią karinę veiklą Šiaurės Europoje, o Maskva
žadėjo „nutraukti grėsmes“, keliamas JAV priešraketinės
gynybos sistemų, dislokuotų netoli jos sienų Rumunijoje ir
planuojamų dislokuoti Lenkijoje.
NATO ir Maskvos santykiai smarkiai pašlijo po to, kai Rusija 2014
metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį,
pakurstydama baimę kitose Rytų Europos šalyse, kad jos irgi gali
tapti agresijos taikiniais.
Jamesas Stavridis, kuris 20009–2013
metais buvo NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, pritarė
R.Shirreffo pateiktai vizijai apie Rusijos veiksmų Kryme ir Rytų
Ukrainoje padarinius.
„Bijau, kad jis savo knygoje vėl teisingai įvardijo Rusijos
tolesnius veiksmus“, – perspėjo J.Stavridis.
Naujosios knygos pratarmėje J.Stavridis rašo, kad Rusija juda
„pavojingu kursu, kuris, jeigu jį bus leista tęsti, gali
neišvengiamai vesti į susirėmimą su NATO“.