Ilgai lauktas kelias per Alpes jau turi simbolinę prasmę

Šveicarijoje atidarytas ilgiausias pasaulyje tunelis, kurio statybos laikomos dideliu žmonijos laimėjimu. Tunelis per Alpes ne tik palengvins tranzitą bei keliones – jis jau pramintas Europos vienybės simboliu.

Trečiadienį per iškilmingą ceremoniją pirmasis traukinys pravažiavo naujuoju maršrutu po Šveicarijos Alpėmis, turinčiu pagerinti susisiekimą Europos širdyje.<br>AP nuotr.
Trečiadienį per iškilmingą ceremoniją pirmasis traukinys pravažiavo naujuoju maršrutu po Šveicarijos Alpėmis, turinčiu pagerinti susisiekimą Europos širdyje.<br>AP nuotr.
Naujas maršrutas po Šveicarijos Alpėmis, turi pagerinti susisiekimą Europos širdyje.
Naujas maršrutas po Šveicarijos Alpėmis, turi pagerinti susisiekimą Europos širdyje.
Tunelio statybas gerokai palengvino modernus gręžimo įrenginys.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Tunelio statybas gerokai palengvino modernus gręžimo įrenginys.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Tunelio statybas gerokai palengvino modernus gręžimo įrenginys.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Tunelio statybas gerokai palengvino modernus gręžimo įrenginys.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavę lyderiai kalbėjo apie Europos vienybę.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavę lyderiai kalbėjo apie Europos vienybę.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

„Lietuvos rytas“

Jun 7, 2016, 7:57 AM, atnaujinta May 22, 2017, 7:29 PM

„Naujasis tunelis sujungs Europos žmones ir užmegs dar glaudesnius ekonominius ryšius“, – taip kalbėjo Šveicarijos prezidentas Johannas Schneideris-Ammannas, kai pirmasis traukinys trečiadienį pravažiavo 57 km ilgio pagrindiniu Gotardo tuneliu, rašo „Lietuvos rytas“.

Šio ilgiausio pasaulyje geležinkelio tunelio statyba truko 17 metų ir kainavo per 12 mlrd. Šveicarijos frankų (11 mlrd. eurų).

Jį nepertraukiamai kasė trys pamainos po 125 darbininkus, o šiam projektui prireikė iš viso 43,8 tūkst. darbo valandų.

Vykdydami šį projektą apie 2,4 tūkst. darbininkų iškasė daugiau nei 28 mln. tonų uolienų.

Gerokai sutrumpins kelionę

Trečiadienį atidarytas požeminis Gotardo tunelis ilgiu pranoko Japonijoje esantį 53,9 km ilgio Seikano tunelį, kuris iki šiol turėjo ilgiausio geležinkelio tunelio titulą. O 50,5 km ilgio Lamanšo tunelis, jungiantis Angliją ir Prancūziją, liko trečias. Naujasis Gotardo tunelis yra tarp Erstfeldo Šveicarijos centriniame Urio kantone ir Bodijo pietiniame Tičino kantone.

Anksčiau kelionė tarp šių taškų vykdavo antžeminiu daug ilgesniu maršrutu.

Naujasis tunelis maždaug valanda sutrumpins kelionę traukiniams, kursuojantiems tarp Ciuricho ir Italijos šiaurės miesto Milano. Dabar ji truks maždaug 2 val. 40 minučių.

Atidarius naują maršrutą taip pat bus geriau panaudojamas geležinkelio transportas, ypač vežant sunkesnius krovinius. Dėl to turėtų sumažėti daug dyzelino suryjančių vilkikų eismas keliuose ir taip pagerės eismo sąlygos, sumažės oro tarša.

Planuojama, kad per dieną pervežamų keleivių skaičius, kuris dabar yra apie 9 tūkst., iki 2020 metų padidės iki 15 tūkst.

Visu pajėgumu tunelis pradės veikti nuo gruodžio.

Šveicarai užkariavo Alpes

„Tai – didelis inžinerijos laimėjimas“, – tvirtino Londone įsikūrusio Civilinės inžinerijos instituto ekspertas Martinas Knightsas. Šiam įspūdingam projektui įgyvendinti buvo pasitelkta itin moderni gręžimo technika.

„Gręžimo mašina buvo tarsi ištisas judantis pusės kilometro ilgio fabrikas, kuriame kruopščiai suderinti visi procesai, kurių reikia tuneliui iškasti per kalnus“, – kalbėjo civilinės inžinerijos ekspertas M.Knightsas.

Šveicarų naudota gręžimo mašina ne vien rausė uolienas, bet ir transportavo jas atgal tuneliu, tuo pat metu klodama betono blokus, sudarančius tunelio vidinę dangą. O atskira sistema dar ir užglaistė siūles tarp blokų.

Pasaulio inžinieriai džiaugėsi, kad tunelio statybos ir jose naudotos modernios technologijos atvėrė kelią panašiems ateities projektams, o šveicarai pradėti liaupsinti kaip „Alpių užkariautojai“.

Pirmieji keliavo lyderiai

Į pirmąją kelionę šiuo tuneliu vyko Europos valstybių vadovai: Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas François Hollande’as ir Italijos premjeras Matteo Renzi.

Šie trys lyderiai važiavo pirmosios klasės vagonu su J.Schneideriu-Ammannu ir šnekučiavosi gurkšnodami iš taurių vandenį.

Jų kelionė iš Erstfeldo stoties centriniame Urio kantone į pietinį Tičino kantoną truko 20 minučių.

Vokietijos kanclerė sveikino šveicarus dėl punktualumo ir laiku įvykdyto projekto ir pabrėžė, kad vokiečiai turėtų iš jų imti pavyzdį.

Lyderė tvirtino, kad traukinyje „jautėsi nuostabiai“, nes čia tvyrojo „saugumo jausmas, kurį suteikia patikimas Šveicarijos inžinierių darbas“.

Tunelio atidarymo ceremonija neapsiėjo be kalbų apie politiką ir Europos vienybę.

Antai prezidentas F.Hollande’as ragino Jungtinės Karalystės rinkėjus prisiminti savo artumą Europai per birželio 23 dieną vyksiantį referendumą dėl britų pasitraukimo iš Bendrijos.

„Esame vieningi, kokie visada buvome“, – tikino F.Hollande’as primindamas 1994 metais įvykusį Lamanšo tunelio, sujungusio Paryžių ir Londoną, atidarymą.

Greitojo traukinio maršrutas per Lamanšo sąsiaurį padėjo užmegzti glaudesnius ryšius tarp abiejų sostinių.

„Tikiuosi, kad britai prisimins tą artimumą, kai ateis referendumo diena“, – pabrėžė Prancūzijos lyderis.

Prancūzijos prezidentui pritarė ir Italijos premjeras M.Renzi. Jis teigė, kad tunelis yra vienybės simbolis, labai svarbus pabėgėlių krizės metu.

„Tuo metu, kai kažkas nori statyti sienas, Šveicarija mums siunčia gražų signalą apie pastatytą tunelį, kuris jungia ir leidžia susitikti“, – kalbėjo italas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.