Nuo 2011 metais įvykusios Fukušimos atominės elektrinės katastrofos skydliaukės vėžys buvo diagnozuotas 173 jaunuoliams.
Tačiau apie tai po penkerių metų pirmąkart prabilusi 21 metų japonė yra kol kas vienintelė Fukušimos prefektūros gyventoja, mėginanti į šią problemą atkreipti valdžios dėmesį.
Šiaurės Japonijoje skydliaukės vėžio pasitaiko kelis kartus daugiau nei visoje Japonijoje.
O valdžios atstovai teigia, kad šios ligos atvejų skaičius yra dirbtinai išpūstas, nes netoli Fukušimos atominės elektrinės gyvenantys japonai dažniau tikrinasi sveikatą ir dėl to dažniau išgirsta diagnozę.
„Mes esame kaip išsikišusi vinis, kurią vis nori priploti plaktuku“, – tikino savo vardo nenorėjusi viešinti japonė.
Jungtinių Tautų atominės radiacijos padarinių mokslinis komitetas skydliaukės vėžį laiko vienintele liga, kurią tikrai sukelia iš atominių elektrinių į aplinką patekęs radioaktyvusis jodas.
Po žemės drebėjimo ir cunamio sukelto elektrinės gedimo 2011 metais japonai tikėjosi, kad vėžio ligų pavyks išvengti. Tačiau, regis, jų dabar užfiksuojama daugiau, nei laukta.
Valdžia daugiau nei 380 tūkst. žmonių, kurie Fukušimos katastrofos metu buvo nepilnamečiai, liepė pasitikrinti sveikatą, bet beveik pusė iš jų to dar nepadarė.
„Noriu, kad visi vaikai eitų pas gydytojus ir išsitirtų. Dažniausiai visi mano, kad liga jiems negresia, bet man vėžys buvo nustatytas labai ankstyvos stadijos ir man pavyko jį įveikti“, – ragino mergina.
Nors skydliaukės vėžys išgydomas, Japonijoje onkologinės ligos yra laikomos gėdingomis.
Dviejų atominių bombų sprogimus Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenusioje šalyje apie vėžį sklando daug mitų ir baimių.
Kai apie įveiktą ligą prabilti nusprendusi mergina išgirdo diagnozę, ji pirmiausia susirūpino savo tėvais. Net ir dabar ji dėl šios priežasties nenorėjo viešinti savo vardo.
„Mano motina labai verkė, kai sužinojo, kad sergu vėžiu. Ji išsigando, kad niekada neištekėsiu, o dėl ligos mane paliko ir tuometis vaikinas“, – pasakojo japonė.
Šalyje daug žmonių ypač bijo radiacijos, nes mano, kad net ir menkiausias jos kiekis lems vaikų apsigimimą. O vyresni japonai įsitikinę, kad visos vėžio formos yra mirtinos.
„Taip maniau ir aš, kol gydytojai man viską paaiškino“, – sakė mergina.
Tiesa, Fukušimos prefektūroje nuo vėžio kenčiantys žmonės po truputį mokosi kalbėti apie savo bėdą, kad ir vieni su kitais.
Vienoje pacientų grupėje besilankantis fotografas Shinsyuu Hida prisiminė, kaip viena mergaitė jo pirmiausia paklausė, ar paveikta radiacijos ji kada nors dar galės ištekėti.
„Ligoniai jaučiasi vieniši. Jie negali pasipasakoti net savo artimiesiems ar užduoti klausimų“, – pripažino S.Hida. (AP, LR)
