Grasinimai prasidėjo po to, kai Vroclavo policija prieš porą savaičių suėmė 22 metų chemijos studentą, padėjusį savadarbę bombą maršrutiniame miesto autobuse.
Dėl šio išpuolio įkvėptų naujų grasinimų bombomis jau teko evakuoti Varšuvos vertybinių popierių biržos, Valstybinio radijo ir televizijos komiteto ir dienraščio „Fakt“ redakcijos pastatus.
Be to, trumpam uždaryti prekybos centrai Krokuvoje, Katovicuose ir Olštyne, o perspėjimai dėl sprogdinimų sukėlė ant kojų policininkus beveik visuose Lenkijos regionuose.
Priminė senus įvykius
Televizijos TVN politikos apžvalgininkas Romanas Kurkiewiczius pareiškė, kad pastarieji grasinimai bombomis jam primena panašių įvykių virtinę 2005 metų prezidento rinkimų išvakarėse.
Dėl 14 netikrų sprogmenų paketų tada teko evakuoti Valstybinio teatro, kelių prekybos centrų ir ministerijų pastatus.
Kriminalistikos ekspertai nustatė, kad šios netikros bombos buvo pagamintos profesionaliai, tačiau jiems taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas jas sukonstravo.
Tiesa, politologai tada svarstė, kad grasinimų virtinė padėjo prezidento rinkimus laimėti Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) atstovui Lechui Kaczynskiui.
Šis politikas žadėjo maksimaliai padidinti kalėjimo bausmes ir skelbti karą nusikaltėliams, o tai esą patiko sprogdinimų grasinimų įbaugintiems tautiečiams.
Ruošė dirvą įstatymui?
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktoriaus pavaduotojas Wojciechas Fusekas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai taip pat svarstė, kad pastaruoju metu padažnėję grasinimai susprogdinti įvairius Lenkijos pastatus gali būti susiję su vyriausybės ruošiamu kovos su terorizmu įstatymu.
Šio įstatymo projektą jau sukritikavo žmogaus teisių gynimo organizacijos, grasindamos apskųsti jį Briuseliui.
Apžvalgininko teigimu, dėl to pagausėjo melagingų pranešimų apie bombas.
Tai esą turėjo išgąsdinti lenkus ir priversti juos palankiau žiūrėti į įstatymą, kurį Seimas gali patvirtinti jau šiandien.
TTP jo priėmimo skubotumą aiškino liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančiu NATO viršūnių susitikimu ir popiežiaus Pranciškaus vizitu Krokuvoje.
Lenkijos opozicija baiminasi, kad šiems svarbiems renginiams būtinu saugumu prisidengusi TTP nori iškovoti didesnes galimybes kontroliuoti ir varžyti politinių konkurentų veiklą.
Varžys žmogaus teises
Šalies advokatų taryba bei Helsinkio žmogaus teisių organizacija pareiškė, kad įstatymas neleistinai suvaržys demokratines teises.
Vadovaudamasi įstatyme vartojama plačia „terorui palankių aplinkybių“ sąvoka valdžia įgis daugybę naujų teisių: galės drausti demonstracijas, uždaryti interneto tinklalapius, užblokuoti telefono numerius ir banko sąskaitas ir leis policininkams nušauti įtariamuosius.
Be to, įstatymas prieštarauja ES direktyvai, draudžiančiai diskriminuoti dėl tautybės bei religijos. Mat policininkai galės be teismo leidimo sekti ir areštuoti užsieniečius, uždrausti jų remiamas organizacijas, ypač tuo atveju, jei jos susijusios su islamo religija.
Kritikų teigimu, šis vyriausybės projektas primena Rusijoje galiojantį įstatymą, pagal kurį Kremlius uždarinėja opozicines organizacijas, gaunančias paramą iš užsienio.
Tiesa, pati TTP neigia tokius kaltinimus ir tvirtina, jog įstatymas reikalingas, kad šalis galėtų sėkmingai kovoti su pasauliniu terorizmu.
Bet TTP palaikantis politologas Jerzy Targalskis pareiškė, jog grasinimus paskatino pati opozicija, norinti pademonstruoti, kad vyriausybė nepajėgia užtikrinti saugumo per NATO vadovų susitikimą ir popiežiaus vizitą.
