Po Orlande, Floridos valstijoje, įvykdytų žudynių klube „Pulse“ Lietuvos pareigūnai svarsto šiurpų sutapimą: šį šeštadienį Vilniaus centre organizuojamos tradicinės gėjų eitynės „Už lygybę“, paprastai sutraukiančios itin daug aršių homofobų.
Nacionalinės LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teisių organizacijos vadovas Vladimiras Simonko nerimavo, kad šioje situacijoje galima lengvai sukelti isteriją, kuri pasitarnautų gėjų eitynių priešininkams. Mat ilgai organizuotas renginys gali žlugti, jei bus nutarta, kad po teroro akto JAV LGBT eitynes Vilniuje rengti nesaugu.
Po to, kai sekmadienio naktį Orlando gėjų klube 29-erių užpuoliko Omaro Mateeno paleistos kulkos pražudė 50 žmonių, o dar 53 sužeidė, baimė tvyro ir JAV LGBT bendruomenėse.
„Kai bijantys skirtumų žmonės užpuola kitus, pastarieji nebėra saugūs, kai eina šokti, kai eina melstis, – kalbėjo LGBT teises ginančios JAV grupės „Lambada Legal“ vadovė Rachel B.Tiven. – Jei mes gyvename kultūroje, kur skatinama skirtumų baimė, tai dėl išprotėjusių žmonių gali turėti tragiškų pasekmių.“
Kvietė dalyvauti parade
Lietuvos policijos pareigūnai neatskleidė, ar kruvini įvykiai Orlande turės įtakos jų darbui šį savaitgalį, kai Vilniuje vyks paradas „Baltic Pride“.
„Nei planuojamo pasitelkti pajėgų skaičiaus, nei profesinės taktikos klausimų, kaip tai gali keistis dėl naujų aplinkybių, nekomentuosime. Tai – principinė policijos nuostata“, – paaiškino Vilniaus apskrities policijos komunikacijos specialistas Paulius Radvilavičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad policija kol kas neįžvelgia teisinio pagrindo pradėti ikiteisminių tyrimų dėl įrašų internete, pasirodžiusių nuo tragedijos JAV iki dabar, nors internetinė erdvė atidžiai stebima.
Tuo metu V.Simonko teigė, kad nuolat bendrauja su aukščiausiais policijos vadovais ir neturi jokio pagrindo abejoti Lietuvos pareigūnų profesionalumu.
Lietuvos gėjų lygos vadovas ragino žmones pagalvoti, kaip būtų galima parodyti nepritarimą masinėms homoseksualų žudynėms, ir visus, smerkiančius šį teroro aktą, kvietė ateiti į „Baltic Pride“ Vilniuje.
„Prisiminkime, kas atsitiko po žudynių Prancūzijoje? Europos valstybių vadovai nuvyko į Paryžių ir surengė eitynes, parodydami, kad teroristų sėjamai baimei reikia priešintis visais būdais“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino V.Simonko.
Šią savaitę Lietuvoje įvyks lemiamas lūžis, kai kiekvienas žmogus turės apsispręsti ir parodyti, ar jis – už žmogiškas vertybes, už Europos ir pasaulio civilizuotų tautų vertybes“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Simonko.
Marškinėliai homofobams
Kol žmonės visame pasaulyje šiurpo nuo JAV gėjų klube įvykdyto teroro akto, pirmadienį rytą Lietuvoje pradėti platinti marškinėliai su užrašu „Aš esu homofobas“. Jų kaina – 12 eurų.
Vienas šių marškinėlių sumanytojas – Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vicepirmininkas Julius Panka – vakar „Lietuvos rytui“ sakė nesiejantis šių marškinėlių užrašo su gėjų žudynėmis JAV.
„Suprantu, pasaulyje vyksta visokių dalykų. Labai liūdna stebėti, kaip žūsta žmonės Paryžiuje, Ukrainoje ar JAV, bet mes negalime iš anksto nuspėti, kokių įvykių pasaulyje dar bus.
Lietuva – ne Amerika. Šeštadienį mano vaikai negalės išeiti į miestą – mat ten bus deklaruojamos pseudovertybės.
Jei Amerikoje įvyko žudynės ir tarp žuvusiųjų buvo gėjų – ar mes turime leisti toleruoti eitynes Vilniuje?“ – klausė J.Panka.
Ataka sukrėtė pasaulį
Tuo metu visose JAV bei kitose pasaulio vietose vyko susibūrimai ir minėjimai, skirti pagerbti aukų, žuvusių per šaudynes gėjų klube, atminimą. Vakar vaivorykštės spalvomis žibėjo Eiffelio bokštas Paryžiuje, o virš miesto rotušės buvo iškeltos dvi vėliavos – JAV ir vaivorykštės spalvų.
Oficialų užuojautos laišką JAV prezidentui Barackui Obamai nusiuntė įvairių pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos, lyderiai.
Solidarumą su gedinčia Amerika išreiškė ir šimtai žmonių visame pasaulyje: prie JAV ambasadų buvo deginamos žvakės, nešamos gėlės ir vaivorykštės spalvų vėliavos.
Žuvusiems atminti skirtame renginyje Sent Pitersbergo mieste Floridoje dalyvavo ir JAV gyvenantis lietuvis, buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio patarėjas, diplomatas, vertėjas Darius Sužiedėlis.
„Sekmadienį vakare su savo vyru ir draugų būriu dalyvavome vigilijoje, kur pasimeldėme už žuvusius Orlando tragedijoje. Minėjimą vedė miesto meras ir visų pagrindinių vietos tikėjimų lyderiai.
Labai įsiminiau liuteronų kunigo žodžius: „Šiandien paverkime ir pailsėkime, nes nuo rytojaus laukia daug darbo.“ Iš tiesų laukia labai sunkus darbas. Visos bendruomenės paliestos –ne tik gėjų ir lesbiečių.
Bet į LGBT eitynes ir šventes kitą savaitgalį Sent Pitersberge tikrai eisime. Šiandien tai svarbu kaip niekada“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo D.Sužiedėlis.
Kodėl tiek daug aukų?
Košmaras, supurtęs visą pasaulį, naktiniame Orlando gėjų klube „Pulse“ prasidėjo sekmadienį, kai 2 val. nakties čia įsiveržė automatu ginkluotas O.Mateenas. Klubo darbo valandos jau ėjo į pabaigą, dalis lankytojų jau rengėsi eiti namo.
Prieš tai O.Mateenas paskambino pagalbos telefonu 911 ir prisiekė ištikimybę teroristinei grupuotei „Islamo valstybė“.
Kai pasigirdo pirmieji šūviai, klube garsiai grojo muzika. Ji neleido lankytojams iš karto suvokti, kad vyko teroristinis išpuolis.
Tik tada, kai žmonės ėmė kristi ant grindų ir nuo lubų pažiro sietynų šukės, klubo lankytojai suvokė, kas vyksta, ir puolė bėgti, krito ant grindų, slėpėsi klubo tualetuose, drabužinėse.
Ekspertų teigimu, pavėluota žmonių reakcija, šaulio naudotas ginklas ir sausakimša salė, iš kurios buvo sunku greitai pabėgti, lėmė tokį didelį žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų skaičių.
Dar daugiau klubo lankytojų žuvo per susišaudymą, kilusį policijos operacijos metu, kai pareigūnai vadavo dešimtis įkaitų, su kuriais kelias valandas buvo užsibarikadavęs teroristas.
Buvo teisėsaugos akiratyje
O.Mateenas klubą šturmavo su pusiau automatiniu šaunamuoju ginklu AR-15 ir 9 milimetrų pistoletu.
Šturmo šautuvas AR-15 gali iššauti kulkas dideliu greičiu.
Ginklas sukurtas JAV kariuomenei ir buvo plačiai naudojamas Vietnamo kare.
Šis šaunamasis ginklas buvo naudojamas keliose JAV sudrebinusiose šaudynėse: Auroroje, Niutaune ir San Bernardine.
Šturmo šautuvą ir pistoletą, kuriais įvykdė egzekuciją pusei šimto naktinio klubo lankytojų, O.Mateenas teisėtai nusipirko Floridos valstijoje likus kelioms dienoms iki išpuolio.
Leidimas įsigyti šaunamąjį ginklą vyrui buvo išduotas nepaisant to, kad JAV Federalinis tyrimų biuras nuo 2013-ųjų du kartus buvo pradėjęs tyrimą įtarus O.Mateeną simpatijomis teroristams. Tačiau jos esą niekada nebuvo įrodytos.
Afganistaniečių šeimoje gimęs, bet JAV pilietybę turintis O.Mateenas jaunystėje troško tapti policininku. Jis netgi buvo įstojęs į policijos akademiją, tačiau niekada jos nebaigė.
Pastaruoju metu vyras dirbo apsauginiu, o jo bendradarbiai apibūdino jį kaip impulsyvų.
„Atrodė, kad jis balansuoja ant emocijų ribos: visuomet buvo įsiaudrinęs ir hiperaktyvus, – pasakojo vyro bendradarbis Danielis Gilroy. – Jis atrodė agresyvus.“
O.Mateenas buvo vedęs du kartus. Su antrąja žmona 30-mete Noor Zahi Salman jis turėjo trejų metų sūnų.
Šeima gyveno Floridos valstijoje, maždaug 150 kilometrų nuo Orlando.
Sukrėsti ir tėvai
Iš Afganistano kilę ir į JAV prieš daug metų emigravę O.Mateeno tėvai sunkiai atsigauna po sekmadienio įvykių.
Teroristo tėvas Seddique’as Mateenas yra gerai žinomas afganistaniečių politiniuose sluoksniuose, kartais veda televizijos šou, kuriame reiškia griežtos linijos pažiūras.
„Mes šokiruoti, kaip ir visa šalis. Nežinau, kodėl jis taip pasielgė. Mane drasko sielvartas. Tai neturi nieko bendra su religija“, – buvo įsitikinęs S.Mateenas. Jis prieš kurį laiką skelbėsi sieksiąs Afganistano prezidento posto.
Nusikaltėlio tėvas prisiminė neseniai įvykusį incidentą, kai jo sūnus nepaprastai įtūžo pamatęs, kaip Majamio gatvėje vienas kitam jausmus demonstravo du gėjai.
„Mes buvome Majamio centre, žmonės klausėsi muzikos, – pasakojo sūnaus poelgio priblokštas tėvas. – Jis pamatė du vyrus, besibučiuojančius priešais jo žmoną bei vaiką, ir labai supyko.“
Tiesa, amerikiečius ir homoseksualų bendruomenę supykdė ir paties teroristo tėvo pažiūros. S.Mateenas iš karto po sūnaus įvykdyto išpuolio internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad gėjus bausti esą turi ne žmogus, bet Dievas.
„Pats Dievas nubaus tuos, kurie yra homoseksualūs. Tai – ne Dievo tarnų darbas“, – aiškino S.Mateenas.
Paliko smurtaujantį vyrą
Po tragedijos prabilo ir O.Mateeno pirmoji žmona Sitora Yusufiy. Su vyru ji 2008-aisiais susipažino internetu ir po metų už jo ištekėjo, tačiau jau 2011-aisiais teismas porą išskyrė.
Iš Uzbekistano kilusi 27-erių moteris prisipažino ne kartą kentėjusi nuo sutuoktinio smurto, o jį patį apibūdino kaip nestabilios psichikos žmogų.
„Praėjus keliems mėnesiams po to, kai susituokėme, pamačiau, kad O.Mateenas nestabilios psichikos ir suvokiau, kad jis turi bipolinį afektinį sutrikimą ir gali pašėlti dėl nieko, – prie savo namų Boulderyje, Kolorade, reporteriams sakė S.Yusufiy. – Po kelių mėnesių jis ėmė prieš mane fiziškai smurtauti, neleisdavo man kalbėtis su savo šeima, laikė mane įkaite.
Jis norėjo visiškai mane kontroliuoti.“
Moteris pasakojo, kad sutuoktinis buvo praktikuojantis musulmonas, tačiau jokių radikalizmo ženklų nebuvo matyti. O tuomet, kai jie buvo kartu, O.Mateenas neturėjo jokių ryšių su teroristinėmis organizacijomis.
Tiesa, S.Yusufiy prisimena, kad įpykęs jis imdavo keikti homoseksualus.
„Tomis nestabilumo akimirkomis jis išliedavo savo pyktį ant tam tikrų kultūrų ar homoseksualų, nes islame homoseksualumas nėra toleruotinas, o jis paisė tikėjimo“, – santuokos su O.Mateenu metus prisiminė S.Yusufiy.
Moteris teigė, kad nuo tada, kai su vyru išsiskyrė, jie nesusitiko ir nesusisiekė. S.Yusufiy negalėjo suvokti, kas paskatino buvusį sutuoktinį surengti skerdynes.
Išvakarėse – dainininkės nužudymas
Penktadienio vakarą, dieną prieš išpuolį naktiniame gėjų klube, Orlandą sukrėtė kita nelaimė. Po koncerto buvo nušauta populiaraus muzikinio televizijos konkurso „The Voice“ („Balsas“ – liet.) žvaigždė Christina Grimmie.
Floridos koncertų salėje penktadienį vakare, kai 22-ejų dainininkė po savo šou dalijo gerbėjams autografus, į ją šovė užpuolikas. Ji buvo skubiai išvežta į ligoninę, tačiau ten jos gyvybė užgeso.
Įtariamasis moters žudikas – 27-erių Kevinas Jamesas Loiblas – turėjo du pistoletus, šovinių ir medžioklinį peilį. Jis nusižudė po to, kai pašovė Ch.Grimmie.
Dabar detektyvai tikrina K.J.Loiblo mobilųjį telefoną ir kompiuterį, aiškindamiesi žudiko motyvus. Pareigūnai mėgins nustatyti, ar šaulys asmeniškai pažinojo Ch.Grimmie, ar tik buvo jos pamišęs gerbėjas. Manoma, kad vyras specialiai atvyko į Orlandą, kad nužudytų dainininkę.
Priminė skerdynes Norvegijoje
Įvykiai Orlande privertė prisiminti košmarą, kurį 2011 metų liepos 22-ąją išgyveno Norvegija.
Tądien radikalių pažiūrų neonacis Andersas Behringas Breivikas surengė sprogdinimą Osle ir masines šaudynes Norvegijos Utiojos saloje. Šių teroro atakų metu žuvo 77 žmonės.
Utiojos saloje žmogžudys beveik valandą ir 15 min. nestabdomas persekiojo ir šaudė į visus paauglius, kurie tik pasitaikė jo kelyje. Jaunuoliai dalyvavo Norvegijos darbo partijos organizuojamoje stovykloje.
A.B.Breivikas vėliau paaiškino, kad norėjo sunaikinti visus gyvus Darbo partijos – dominuojančios Norvegijos politinės jėgos – atstovus. Juos jis kaltino dėl šalyje sustiprėjusio daugiakultūriškumo ir plūstančių imigrantų.
Kitos didžiausios šaudynės
Orlande surengta ataka nusinešė pusšimčio žmonių gyvybę ir tapo kruviniausiomis šaudynėmis per JAV istoriją. Tačiau daug aukų pareikalavusių išpuolių amerikiečiai regėjo ir anksčiau.
2012 m. 20-metis Adamas Lanza Niutaune nužudė 26 žmones, tarp jų 20 Sendi Huko pradinės mokyklos moksleivių, prieš tai nušovęs savo motiną.
2009 m. JAV armijos psichiatras majoras Nidalas Hasanas pradėjo šaudyti karinėje bazėje Fort Hude, Teksase, ir nukovė 13 žmonių, o dar 42 sužeidė, kol buvo sutramdytas policijos. Incidentas buvo didžiausios visų laikų šaudynės karinėje bazėje JAV.
2007 m. Virdžinijos technologijų universitete 23 metų studentas iš Pietų Korėjos Seung-Hui Cho nušovė 32 žmones ir galiausiai nusižudė.
1991 m. Kiline, Teksaso valstijoje, bedarbis jūreivis George’as Hennardas nušovė 22 žmones savitarnos restorane „Luby’s“ ir galiausiai nusišovė. Dar viena sunkiai sužeista auka mirė vėliau.
