Prezidentui Vladimirui Putinui nestabilumas Europoje – itin naudingas. Kuo daugiau dėmesio Bendrija skirs savo vidaus problemoms spręsti ir britų pasitraukimo paliekamoms žaizdoms išsilaižyti, tuo mažiau laiko ir jėgų žemyno lyderiai turės Maskvai.
O nekontroliuojama Rusija – nenuspėjama: V.Putinui bus palikta daugiau laisvės manevrams, Ukrainos klausimas dar labiau trauksis į šešėlį.
„Norite, kad pasakyčiau, kokia Rusijos pozicija „Brexit“ klausimu, ar Rusija nori kalbėti su stipria Europa, ar su silpna? – neseniai paklaustas apie referendumą kalbėjo V.Putinas. – Žinoma, Rusija nori kalbėtis su stipria Europa, nes kalbėtis su silpnesniu partneriu net neverta. Galima visada tikėtis, kad kažkas bandys silpnesnįjį paspausti ir visi planai bei bendri susitarimai būtų sugriauti. Tuo metu stipresnis partneris niekada neleistų, kad taip atsitiktų.“
Taigi po referendumo V.Putinas akivaizdžiai džiaugiasi: bet koks sukrėtimas Europoje, bent mažiausias nusilpimas Kremliui yra naudingas, kad ir kokiomis pompastiškomis frazėmis jis žarstytųsi.
Rusija ilgai dirbo, ypač Ukrainos įvykių kontekste, kad sutraukytų ryšius, kurie vienija ES valstybes. Tačiau, panašu, kad Jungtinės Karalystės referendumas gali šį darbą atlikti geriau nei V.Putinas.
Šis nevengė dar labiau pilti žibalo į ugnį ir kurstyti britų bei Bendrijos nesantaiką. Likus kelioms dienoms iki referendumo, Rusijos prezidentas pareiškė, kad britų premjeras Davidas Cameronas artėjančiu referendumu „šantažuoja“ Europos Sąjungą.
„Kam jis surengė šį referendumą? Pašantažuoti Europą? Ar pagąsdinti ją? Koks tikslas, jeigu jis pats yra prieš Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES“, – sakė V. Putinas.
Be Jungtinės Karalystės, vienos stipriausių ES sankcijų Rusijai rėmėjų, Kremliui sumažės politinis spaudimas, atsiras daugiau laisvės Rusijai naudingai užsienio politikai.
Dėl sankcijų, kurios buvo skirto pažaboti V.Putino avantiūrizmą Europoje, sutarė ne visos Bendrijos valstybės: Vokietija ir Italija nebuvo karštos šių priemonių gerbėjos. Tuo metu Londonas, ir ypač premjeras D.Cameronas, buvo jėga, kuri lėmė sankcijų Maskvai palaikymą. Dabar tonas Maskvos atžvilgiu gali pasikeisti.
„Anglija palaiko Lietuvą, labai skeptiškai vertina Rusiją, pasisako už sankcijų jai pratęsimą ir stipresnį NATO buvimą Baltijos jūros regione. Jiems pasitraukus, tokių Lietuvos advokatų pačioje ES bus mažiau“, – BNS penktadienio rytą sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.
Apie „Brexit“ naudą Rusijai šiandien jau kalba ir Lietuvos politikai.
„Viena man akivaizdu – po paskelbtų „Brexit“ rezultatų Rytuose pasigirdo sudaužiamų degtinės taurelių garsas. Be britų Europos Sąjunga bus kur kas mažiau atspari Rusijos įtakai ir sunkiai pakels politinį skydą ginti Ukrainą ir kitus rytinius ES kaimynus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.
Taip pat neramu, kad sutrūkus Europos vienybės ryšiams persiliejimo efektas įvyks ir NATO – karinės jėgos, kurią Rusija laiko grėsme ir kuri yra efektyviausia Maskvos agresijos atgrasymo priemonė. Štai todėl Baltijos valstybių vadovai visą laiką ragino britus pasilikti ES.
Be to, Rusija galės džiaugtis ir savo propagandos pergale. Kremlius visuomet siekė parodyti, kad ES yra apgaulingas projektas, tik išnaudojantis valstybes. Jungtinės Karalystės pasitraukimas netrukus bus paskelbtas kaip „išsivadavimas“, o Šengeno erdvė, kuria žavisi daugybė rusų, bus išdėta į šuns dienas.
