D.Camerono karjeros griūtis atrodė neišvengiama: jis pats paskelbė referendumą ir taip išsikasė sau duobę, nes vėliau aktyviai ragino britus balsuoti už pasilikimą ES, bet jo pusė pralaimėjo.
Tačiau savaitgalį jau pradėta svarstyti, kad pasitraukdamas iš premjero posto D.Cameronas žengė labai gudrų žingsnį, kuris sunaikino visų jį nurungti norėjusių „Brexit“ šalininkų galimybes.
Kaip pastebėjo vienas portalo „The Guardian“ komentatorius, šio sprendimo pasekmės puikiai atsispindėjo Boriso Johnsono veide.
Šis konservatorių politikas buvo vienas iš ES palikti raginusios „Leave“ stovyklos lyderių, tačiau penktadienį ryte visiškai nespinduliavo džiaugsmu.
D.Cameronas visos referendumo kampanijos metu nuolat kartojo, kad jeigu britai nubalsuos už išstojimą iš ES, premjeras jau kitą rytą kreipsis į Europos Vadovų Tarybą su prašymu panaudoti 50-ąjį ES sutarties straipsnį.
Šio straipsnio aktyvavimas reiškia pradėtą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Bendrijos procedūrą, kurios sustabdyti jau nebūtų galima.
Tikėtina, kad D.Cameronas tokiu būdu mėgino išgąsdinti ir atgrasyti britus balsuoti už išstojimą. Tačiau penktadienio rytą premjeras pakeitė nuomonę ir pranešė, kad šį sprendimą paliks savo įpėdiniui.
O tada pradėjo aiškėti, ką iš tikrųjų britams reikštų 50-ojo straipsnio panaudojimas: akcijų biržų griūtis, svaro kursas, Škotijos klausimas, siena su Airija, Gibraltaro siena, Lamanšo sąsiauris, būtinybė iš naujo derėtis su ES dėl laisvos rinkos, nauji pasai, britai užsienyje, europiečiai Jungtinėje Karalystėje, aibė įstatymų, kuriuos reikia perrašyti.
Labiausiai koją pakišo tai, kad referendumo rezultatas yra neprivalomas. Parlamentas nėra įpareigotas sekti išreikšta piliečių valia, tačiau to nepadaręs sulauktų milžiniško pasipiktinimo.
Tad bet kuriam konservatorių politikui, kuris lyderio poste pakeis D.Cameroną, reikės susikaupti ir atsakyti į klausimą: ar tikrai yra pasirengęs pasinaudoti 50-uoju straipsniu?
Sunku patikėti, kas norėtų užsikrauti tokią atsakomybę ant savo pečių ir būti prisimintas kaip didelę krizę šalyje pradėjęs politikas.
Tikėtinu D.Camerono įpėdiniu laikomas B.Johnsonas tai suprato jau penktadienio rytą, dėl to nesijautė labai laimingas.
Politikui liko keli pasirinkimai ir visi jie baigiasi politine savižudybe.
Jeigu B.Johnsonas tampa Konservatorių partijos lyderiu ir vėliau nesugeba panaudoti 50-ojo straipsnio, jo karjerai galas.
Jeigu jis nekovoja dėl partijos lyderio posto, jo karjerai taip pat galas.
Jeigu jis tampa lyderiu, įvyko „Brexit“ ir ištraukia Jungtinę Karalystę iš ES, tada pražūtis ištiktų visą šalį – Škotija mėgintų atsiskirti, sukiltų šiaurės airiai, ekonomika smuktų į duobę.
Tai žinodamas B.Johnsonas ir visa „Leave“ kampanija supranta, kad dabartinio referendumo pergalės negali panaudoti.
Dėl to tiek jis, tiek jo bendražygis Michaelas Gove'as ir kiti „Brexit“ šalininkai po pergalės pradėjo kalbėti apie tai, kad 50-ojo straipsnio panaudojimas nėra skubus reikalas, o formalios derybos su ES gali palaukti.
D.Cameronas premjero poste gali išbūti iki spalio, tad iki tol Jungtinė Karalystė greičiausiai nesikreips dėl išstojimo.
O kas bus po to – dar labiau neaišku, nes, regis, kitas konservatorių lyderis taip pat nenori ruoštis tokiam drastiškam žingsniui.
