Rusijos sostinės pėstieji įvairiose miesto vietose sutinka jauną moterį, kuri ant pečių nešasi prisirišusi metalinį lovos rėmą. Ant jos pakabintas užrašas: „Šimtai našlaičių yra psichiatrinių įstaigų įkaitai.“
Menininkė ir aktyvistė J.Nenaševa šiuo performansu Maskvos gatvėse ragina rusus neužsimerkti prieš žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus šalies vaikų namuose.
„Vaikai Rusijos kaimų našlaičių namuose siunčiami į psichiatrijos klinikas – taip jie baudžiami už blogą elgesį, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė J.Nenaševa. – Kai kuriose institucijose ši praktika egzistuoja jau ilgą laiką. Jos šaknys siekia Sovietų Sąjungos laikus, kai egzistavo baudžiamoji psichiatrija.“
Anksčiau Rusijos spaudoje ši tema buvo nutylima, bet apie prastą rūpinimąsi našlaičiais prabilta po to, kai per iškylą laivu nuskendo 15 vaikų, kurių dauguma buvo iš našlaičių namų.
Menininkė J.Nenaševa tikisi, kad jos performansas įžiebs aktyvesnę visuomenės diskusiją dėl to, kaip valstybinėse globos įstaigose elgiamasi su vaikais.
Tačiau sulaukia ne tik susidomėjusių rusų klausimų ar sveikinimų, bet ir grasinimų.
Antai neseniai vienas vyriškis agresyviai stūmė Jekateriną šaukdamas: „Ką, liberaste? Aš tuoj tau į tarpuakį duosiu.“
Pati aktyvistė anksčiau dirbo nevyriausybinėse organizacijose, remiančiose našlaičius, kurie turi sunkumų mokytis, yra neįgalūs arba turi psichikos sveikatos problemų. J.Nenaševa tvirtina, kad šie vaikai dažnai būna išsiunčiami į psichiatrijos klinikas, kur jiems paskiriamas vadinamasis lovos režimas ir uždraudžiama laisvai judėti.
2014-aisiais organizacija „Human Rights Watch“ atlikdama tyrimą atskleidė, kad negalią turintys vaikai buvo laikomi „gulėjimo kambariuose“, kur būdavo pririšami prie lovų. Tyrėjai taip pat suskaičiavo, jog 30 proc. Rusijos neįgalių vaikų gyvena vaikų globos namuose.
Remiantis naujausiais Rusijos Federacijos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje yra 122 vaikų globos namai, kuriuose gyvena 20 tūkst. vaikų.
Anot teisininkės ir organizacijos, kovojančios prieš žiaurų elgesį su vaikų namų auklėtiniais, įkūrėjos Julijos Baranovskajos, nepakanka įrodymų, kad būtų pradėtas rimtas teismo procesas.
Net ir tais atvejais, kai vaikai ir paaugliai prisipažįsta apie patirtą smurtą, surinkti medicininių pažymų arba pamatyti, kaip vaikai gyvena, pašaliniai negali – globos namų durys užvertos nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.
J.Nenaševa pasakoja, jog kilus įtarimų, kad pašalinis lankytojas nori patekti į globos namus tyrimo tikslais, apsauga netgi neleis peržengti įstaigos vartų.
„O jei esi aktyvistė, tokias problemas iškelianti į viešumą, – nebebūsi niekada daugiau įleista į vidų“, – sakė menininkė. („The Guardian“, LR)
