Paskelbė, kokių šalių kariai gins Baltijos šalis ir Lenkiją

Pajėgos, kurias, kaip jau anksčiau minėta sudarys maždaug po tūkstantį karių, bus sudarytos iš skirtingų šalių.

Už Lietuvoje dislokuotą batalioną atsakinga bus Vokietija, tačiau jį sudarys ne tik šios šalies kariai. Kaip jau anksčiau atskleidė Norvegijos premjerė Erna Solberg, ši šalis taip pat gali prisidėti prie bataliono formavimo.

Lietuvos diplomatiniai šaltiniai patvirtino, kad Norvegija ketina prisidėti prie Lietuvoje kuriamo bataliono. Karių į Lietuvą taip pat turėtų atsiųsti Nyderlandai bei Liuksemburgas.

Siekdama atgrasyti Rusiją, NATO nusprendė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po maždaug tūkstantį karių. Kitose Baltijos šalyse bus dislokuoti Jungtinės Karalystės, danų ir prancūzų kariai. Lenkijoje – batalioną sudarys kariai iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuva iš šio NATO susitikimo Varšuvoje gavo viską, ko tikėjosi ir ko norėjo.

„Gavome viską, ko tikėjomės, dėl ko tarėmės, dėl ko derėjomės, dėl ko įtikinėjome. Batalionai bus visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat bus brigada Lenkijoje.  Užsitikrinome gana didelį tarptautinį dalyvavimą mūsų batalione, ypač Lietuva, jau dabar turime šešias šalis – Vokietija vadovauja, taip pat turime tris Beneliukso šalis, prisijungė ir Norvegija. Matome didelį palaikymą, supratimą ir norą dirbti mūsų regione, ginant ir atgrasant potencialius agresorius“, – po vadovų susitikimo kalbėjo D.Grybauskaitė. 

Jos pasisakymo įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba. 

Šalies vadovė teigė, kad vokiečiai prie bataliono prisidės didžiausiu karių skaičiumi, o kitos šalys turėtų atsiųsti nuo 150 iki 200 karių. 

Ji nurodė, kad į bataliono atidarymą Lietuvoje pasirengęs atvažiuoti Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri (Anri). 

„Matome didžiulį palaikymą ir supratimą NATO šalių ir norą dalyvauti mūsų regione, ginant ir atgrasant potencialius agresorius“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. 

Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kuriomis būtų siekiama apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose. 

Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas – nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba. 

Reaguodama į papildomus NATO pajėgumus Vidurio ir Rytų Europoje Rusija kaltina Aljansą provokacijomis prie jos vakarinių sienų ir teigia, kad Karaliaučiaus krašte gali dislokuoti „Iskander“ raketas. 

Rusija taip pat pranešė sukursianti tris divizijas pietvakarių regione, bet nėra iki galo aišku, ar tai būtų nauji pajėgumai, ar pertvarkomi seniau esantys daliniai. 

Reikšmingas posūkio taškas

Bataliono dydžio kovos dalinių dislokavimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus posūkio taškas NATO istorijoje, pareiškė penktadienį buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright per NATO šalių vadovų susitikimą surengtame ekspertų forume „NATO taikos gynyboje: 2016 ir vėliau“ (NATO in Defence of Peace: 2016 and Beyond).

„Bataliono (dydžio) kovos grupių dislokavimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus reikšmingas posūkio taškas NATO istorijoje. Deja, abejose Atlanto pusėse yra šalių, manančių, kad tuo bus išprovokuotas (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas.

Mano atsakymas yra toks: Putino negalima išprovokuoti, nes jis pats yra provokatorius. Turime neužmiršti, kad V.Putinas nesivels į provokacijas, jeigu matys stiprią ir vieningą NATO“, – sakė M.Albright.

Tuo pačiu metu ji pabrėžė, kad aljansas turi sekti ir įvykius pietryčiuose bei Arktyje. Aljansas turi palaikyti ryšio su Rusija kanalus, kad būtų išvengta nereikalingų konfliktų ir incidentų.

„Rusija yra galinga valstybė, išduota jos lyderio. Putino pasaulio matymas yra toksiškas. Laimei, kol kas mes neleidome jam pasiekti jo tikslų. JAV ir NATO žengė tokius žingsnius, kurių reikėjo, kad pademonstruotų solidarumą su sąjungininkais rytiniame flange.

Dabartinė užduotis yra pereiti nuo saugumą užtikrinančių operacijų prie atgrasinimą užtikrinančių, kad Rusija matytų, jog jos veiksmai susilauks pasekmių“, – sakė M.Albright.