Meidenhedo apylinkei atstovaujanti 59-erių metų vidaus reikalų ministrė Th.May universitete studijavo geografiją, o į šalies parlamentą pateko 1997 metais, rašo „The Telegraph“.
Vidaus reikalų ministrės pareigas ji ėjo pastaruosius šešerius metus – tiek ilgai šiame poste joks politikas neišsilaikė jau pusšimtį metų.
Dabartinis šalies premjeras Davidas Cameronas pirmadienį paskelbė, kad atsistatydins jau šį trečiadienį ir šalies vadžias tą pačią dieną perduos Th.May.
Ji tapo vienintele konkurente dėl Konservatorių partijos pirmininkės posto, kai iš politinės dvikovos pasitraukė jos paskutinė varžovė Andrea Leadsom.
Konservatyvioji Th.May britų politikoje yra žinoma kaip sumani valstybės tarnautoja – ji nesivėlė į Jungtinėje Karalystėje šėlusį sąmyšį dėl „Brexit“ referendumo, o laukė kol situacija išaiškės. Vengdama kraštutinių pareiškimų už arba prieš Europos Sąjungą ji išlaikė gerą reputaciją.
Karjeros laiptais kilo greitai
Th.May užaugo Oksfordšyre ir mokėsi tiek privačiose, tiek valstybinėse mokyklose, kol galiausiai įstojo į Oksfordo universitetą. Po studijų būsimoji premjerė pradėjo dirbti Anglijos banke.
Savo politinę karjerą Th.May pradėjo vietinėje Konservatorių asociacijoje, kur ji padėjo siųsti laiškus rinkėjams, o 1986-1994 metais ji buvo Londono Mertono rajono tarybos nare.
1997 metais ji buvo išrinkta į Jungtinės Karalystės parlamentą, o jau 2002 metais ji tapo pirmąja moterimi užėmusia Konservatorių partijos centrinio biuro pirmininkės postą.
1999-2010 metais Th.May užėmė įvairius postus šešėlinėje vyriausybėje: ji buvo šešėlinė švietimo, transporto, kultūros, darbo ir pensijų ministrė bei šešėlinė Bendruomenių Rūmų lyderė.
Po 2010 metų Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų ji tapo vidaus reikalų ministre ir siekė pertvarkyti policijos tarnybą bei suvaldyti imigracijos srautus. 2012 metais Th.May pasižymėjo dėl to, kad neleido JAV išduoti programišiaus Gary McKinnono, nes tai būtų paskatinę jį nusižudyti ir taip būtų buvusios pažeistos jo žmogaus teises.
Th.May jau 36-erius metus yra ištekėjusi už bankininko Philipo May, tačiau pora vaikų neturi. Pastarąjį faktą prieš iškrisdama iš lenktynių pabrėžė A.Leadsom, užsimindama, kad būtent ji, o ne Th.May, būtų geresnė Jungtinės Karalystės lyderė, nes turi vaikų.
Laisvalaikiu Th.May teigia mėgstanti gaminti maistą ir daug vaikščioti, nes serga diabetu.
Kaip bus sprendžiamas „Brexit“ klausimas?
Trečiadienį, kai Th.May taps Jungtinės Karalystės ministre pirmininke, laiko švęsti pergalę nebus daug: iš karto teks kibti į darbų kalną ir spręsti rimtas problemas.
Viena sudėtingiausių – birželio mėnesį britų pareikštas noras išstoti iš Bendrijos. Th.May prieš referendumą labiau palaikė „Brexit“ priešininkų stovyklą, tad euroskeptikai politikės valdymo pradžia neturėtų džiaugtis.
Th.May anksčiau grasino britams pareikšdama, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“: jeigu pirmąkart rinkėjai nuspręs balsuoti už pasitraukimą iš ES, antras referendumas nebus rengiamas.
Tačiau kol kas vis dar nėra aišku, ką tiksliai Th.May turėjo omenyje savo pasisakymais. Per pastarąsias savaites nepasidarė suprantamiau ir tai, koks nuo šiol bus Jungtinės Karalystės ir Europos santykis.
Jeigu Th.May kreipsis į Europos Vadovų Tarybą dėl 50-ojo ES sutarties straipsnio panaudojimo jau šiemet, Jungtinė Karalystė turės dvejus metus derėtis dėl pasitraukimo iš Bendrijos. Tačiau ministrė anksčiau yra svarsčiusi ir apie galimybę prieš šį sprendimą palaukti iki kitų metų.
Aišku tik viena – naujai valdžią gavusi premjerė tikrai nerengs naujų parlamento rinkimų, per kuriuos konservatoriai galėtų prarasti daugumą.
Tiesa, tiek liberalai demokratai, tiek leiboristai pareiškė norą, kad parlamentas būtų renkamas iš naujo.
Tačiau Th.May tvirtino, kad nauji rinkimai šiuo metu tik padidintų šalyje šėlstantį sąmyšį, kurį sukėlė „Brexit“ referendumas.
Premjerės darbai prasidės iškart
Ant Th.May darbo stalo iškart atsiras ir kitų svarbių klausimų, į kuriuos nespėjo atsakyti D.Cameronas.
Premjerė privalės nuspręsti, ar vykdyti greitųjų traukinių projektą „High Speed 2“ (HS2), kuris geležinkelio linija sujungtų Londoną, Birmingamą, Lydsą, Šefildą ir Mančesterį.
Šis projektas kainuotų 55 mlrd. svarų (65 mlrd. eurų) ir būtų baigtas tik 2033 metais. Be to, ekspertai svarsto, kad tuo metu šalyje jau plis savarankiškai važiuojantys automobiliai, tad išplėstas greitųjų traukinių tiltas gali nebeturėti jokios prasmės.
Kita problema – branduolinių ginklų sistemos Škotijoje. D.Cameronas neseniai pranešė, kad liepos 18 dieną Bendruomenės Rūmuose bus balsuojama, ar atnaujinti branduolinių ginklų sistemą „Trident“.
Iki balsavimo naująja ministre pirmininke jau bus tapusi Th.May, todėl ji gali pasinaudoti šia proga, kad konservatoriai įgautų daugiau įtakos nei Leiboristų partija.
Galiausiai Th.May turės susitvarkyti su Škotijos nepriklausomybės klausimu. Po „Brexit“ referendumo Škotija pareiškė norinti dar kartą balsuoti dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės, nes dauguma škotų norėjo likti ES.
Dėl to vos atėjusi į valdžią naujoji premjerė turės stengtis išlaikyti Jungtinę Karalystę vieningą.
