„Lenkijos Senato nutarimas griauna visą Varšuvos ir Kijevo suartėjimo procesą, vykusį pastaruosius dešimtmečius“, – pareiškė garsus Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka.
Taip profesorius įvertino Senato pareiškimą, kuriame 1943 m. Voluinės regione vykusios ukrainiečių ir lenkų žudynės buvo pavadintos „ukrainiečių vykdytu genocidu prieš lenkų tautą“.
1943 m. Voluinės ir kituose pasienio regionuose kilusiose tarpusavio skerdynėse, kurias esą kurstė Maskva ir Berlynas, žuvo apie 50–80 tūkst. lenkų ir 15–20 tūkst. ukrainiečių.
Kijevo istorikai teigia, kad žudynių negalima vadinti genocidu, nes tuo metu Vokietija buvo okupavusi abi šalis ir susirėmimuose dalyvavo ne valstybinės institucijos, o partizanai.
O dalis lenkų istorikų laikosi nuomonės, kad savą valstybę siekę atkurti ukrainiečiai ginčytinose žemėse vykdė etninį valymą.
Lenkijos dešinieji radikalai jau kelis dešimtmečius ragino Voluinės įvykius pavadinti genocidu, tačiau jokia ankstesnė vyriausybė tam nesiryžo bijodama sugadinti santykius.
Prezidentai Aleksandras Kwasniewskis ir Lechas Kaczynskis dalyvavo atidengiant tiek lenkų, tiek ukrainiečių aukoms skirtus paminklus ir ragino atleisti abipuses skriaudas, tačiau tai nenuramino radikalų Varšuvoje.
Dabar valdanti Teisės ir teisingumo partija (TTP) Seimo rinkimus laimėjo iš dalies todėl, kad aukštino tautinį patriotizmą ir karo bei pokario partizanus.
Manoma, kad Voluinės įvykius įvardinti genocidu TTP ryžosi bijodama, kad jų rinkėjus gali pervilioti nauja nacionalistinė partija „Kukiz’15“.
Ignoravo taikytojų raginimus
Sužinoję, kad TTP ruošiasi Voluinės įvykius paskelbti genocidu, nuo to Lenkijos valdančiuosius bandė atkalbėti Ukrainos politikai, dvasininkai, intelektualai.
Ukrainiečiai paviešino laišką, kuriame atsiprašė lenkų už Voluinės žudynes, prašė Lenkijos parlamentarų nepriimti ukrainiečius vienpusiškai kaltinančio pareiškimo, o ieškoti būdų, kaip būtų galima drauge minėti šią tragediją.
Ukrainiečių teigimu, vienpusiškas lenkų kaltinimas gali pradžiuginti tik Maskvą, kuri džiaugsis prasidėjusiu dviejų broliškų tautų kivirču.
Laišką kartu su garsiais Kijevo intelektualais pasirašė ir buvę prezidentai Leonidas Kučma bei Viktoras Juščenka.
Ukrainiečius parėmė ir Lenkijos intelektualai bei buvę šalies vadovai Lechas Walęsa, A.Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis.
Tačiau TTP parlamentarai ignoravo tiek Kijevo, tiek Varšuvos inteligentų raginimus ir paskelbė viešą laišką, kuriame teigė, kad ukrainiečiai nenori Voluinės įvykių pripažinti genocidu ir jo iniciatorių vardais pervadina Kijevo gatves.
Išvadino dviveidžiais
Šis laiškas supykdė Ukrainos Tautos atminties instituto (TAI) direktorių Volodymyrą Viatrovičių – jis pareiškė, jog lenkų seimūnai elgiasi kaip dviveidžiai teigdami, kad jų šalyje nekaltų civilių žudikai nėra aukštinami.
TAI direktorius priminė, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda prieš kelis mėnesius pokario partizanų vadus, kurie inicijavo civilių lietuvių, žydų, baltarusių, ukrainiečių žudynes, pavadino „sektinais autoritetais jaunuoliams“.
Minėtų partizanų vardai Lenkijoje yra suteikiami gatvėms, aikštėms, mokykloms, bet lenkų politikams esą užkliūva tik panašūs ukrainiečių sprendimai.
V.Viatrovičius priminė, jog kiekviena tauta istorinius įvykius vertina savaip, ir asmenys, kurie vienoje šalyje yra vadinami žudikais, kitoje neretai yra garbinami.
Ukrainiečiai esą nekritikuoja lenkų sprendimų, ką aukštinti, ir tik nori, kad lenkai gerbtų ukrainiečių sprendimus.
Laukiama naujų pareiškimų
Bet TTP ignoravo ukrainiečių priekaištus ir pranešė, kad netrukus Seimas praneš apie valstybinės Voluinės genocido minėjimo dienos įsteigimą.
TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad Voluinės įvykiai buvo lenkų genocidas ir privaloma tai tinkamai įamžinti.
Oficialų atkirtį rengia ir Ukrainos parlamentas – Aukščiausioji Rada, savo tinklalapyje jau paviešinusi rezoliucijos projektą.
Joje Varšuvos pareiškimas yra įvardijamas kaip „provokacinė Ukrainai priešiškų jėgų Lenkijoje akcija siekiant sunaikinti draugišką Varšuvos ir Kijevo santykių atmosferą“.
Aistros dėl Voluinės įvykių interpretavimo iš Varšuvos persimetė net į Lenkijos provinciją.
Peremislio mieste religinę ukrainiečių procesiją užsipuolė keliasdešimt radikalių nacionalistų lenkų.
Užpuolikai blokavo eitynes, skandavo ukrainiečius žeidžiančius šūkius ir suplėšė kelių dalyvių marškinėlius, ant kurių buvo pavaizduoti ukrainietiški simboliai.
Policija sulaikė kelias dešimtis užpuolikų, tačiau visi jie netrukus buvo paleisti.
Spėliojama, kad netrukus aistros dar labiau įsiliepsnos, mat vienas dešiniųjų pažiūrų lenkų režisierius baigia kurti vaidybinį filmą apie Voluinės tragediją.
Filme esą netrūksta sukrečiančių žudynių scenų, o kraugeriais vaizduojami vien ukrainiečiai.
