Tokiu metu, kai vis daugiau valstybių svarsto, kaip reaguoti į
tokius žiaurius nusikaltimus, Norvegija, kuri penktadienį mini
penktąsias dešiniųjų fanatiko Anderso Behringo Breiviko atakų, pareikalavusių 77 gyvybių, metines,
laikosi „atvirumo“ ir „meilės“ kelio.
„Mūsų atsakas yra daugiau demokratijos, daugiau atvirumo ir
daugiau žmogiškumo“, – sakė tuometinis premjeras Jensas
Stoltenbergas, kalbėdamas apie tai, kaip jo tėvynainiai turėtų
reaguoti į tas atakas.
Šalis buvo priblokšta, kai 2011 metų liepos 22 dieną aštuoni
žmonės žuvo per bombos sprogimą prie vieno vyriausybinio pastato
Osle, o dar 69, daugiausia – paaugliai, buvo nušauti Darbo partijos
jaunimo stovykloje Utiojos saloje.
Jungtinės Valstijos po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų
paskelbė „karą su teroru“, bet Norvegija, kaip sakė
J.Stoltenbergas, sieks „atsakyti į neapykantą meile“.
Kol kitur Europoje kalbama apie saugumo stiprinimą drauge
aukojant tam tikrą pilietinių laisvių laipsnį, norvegai stengėsi
laikytis savo atviros visuomenės principų.
„Šalis šiandien daugeliu atžvilgių yra identiška (tai, kuri
buvo prieš A.B.Breiviko atakas,) ir tai yra geras dalykas“, –
sakė buvęs Darbo partijos jaunimo sparno lyderis Eskilis Pedersenas,
kuris sugebėjo ištrūkti iš skerdynių Utiojoje.
„Terorizmo tikslas yra apversti visuomenę aukštyn kojomis. Tad
tai pergalė – kad mes visko neapvertėme ir šiandien galime
demonstruoti atpažįstamą (stiprios ir vieningos šalies) veidą“,
– AFP sakė E.Pedersenas.
Šalyje po tų skerdynių nebuvo amerikietiško stiliaus
patriotinių aktų, skubotų kovos su terorizmu įstatymų ar karių
gatvėse.
Tačiau praėjus metams po A.B.Breiviko atakų nepriklausoma
faktų nustatymo komisija atkreipė dėmesį į daugelį komunikacijos
ir logistikos nesėkmių bei trūkumų koordinuojant atsaką.
Tos išvados privedė prie laipsniškos – ir bendrai konsensuso
pagrindu atliktos – saugumo tarnybų ir įstatyminių ginklų
revizijos siekiant padėti užkirsti kelią tokių atakų
pasikartojimui.
Kalbant apie teisinį atsaką, A.B.Breivikas po pavyzdiniu laikomo
proceso buvo nuteistas 21 metus kalėti su galimybe bausmę pratęsti
neribotą laiką.
Tačiau anksčiau šiais metais Norvegijai prireikė apskųsti
Oslo teismo sprendimą, kad A.B.Breiviko kalinimas vienutėje
prilygsta „nežmoniškam“ elgesiui. Tas verdiktas pribloškė
stebėtojus.
Teismas nusprendė, kad jo atskyrimas nuo kitų kalinių yra
Europos žmogaus teisių konvencijos 3-iojo straipsnio pažeidimas, ir
Norvegija tai ginčija.
J.Stoltenbergas, kuris dabar vadovauja NATO, kelios valandos po
tos atakos pasakė, kad „atsakas į smurtą yra daugiau
demokratijos, daugiau žmogiškumo, bet niekada (neturi būti)
naivumas“.
A.B.Breivikas buvo vietinis žudikas ir Norvegija niekada
nepatyrė tokio smurto, kuris pastaraisiais mėnesiais krėtė
Prancūziją ir Belgiją.
Žurnalistė Asne Seierstad, kuri parašė
knygą apie A.B.Breiviko atakas, sakė: „Norvegijai niekada
nereikėjo susidurti su islamišku radikalizmu. Ir mes nežinome, kas
būtų buvę pasakyta tokiu atveju.“
A.B.Breiviko byla iš tamsios internete gyvuojančio ekstremizmo
periferijos į viešąją areną ištraukė jo ksenofobišką
pasaulėžiūrą.
Tai buvo padaryta iš dalies tyčia, siekiant veiksmingiau kovoti
su tokiomis idėjomis.
Tačiau antropologas Thomas Hyllandas Eriksenas (Tomas Hiulandas
Eriksenas) sakė, kad A.B.Breivikas paspartino Norvegijos visuomenės
poliarizaciją, kuri kilus migrantų krizei dar labiau padidėjo.
„Tų, kas nebūtinai būdami terorizmo rėmėjai laikosi tokių
pačių, kaip jis, pažiūrų, islamoskeptiškų ir priešiškų
daugiakultūriškumui, ... vis daugėja ir daugėja, (jie darosi)
pastebimesni, labiau (atstovaujantys) pagrindinei srovei“, – mano
T.H.Eriksenas.
„Jeigu 2011-ųjų liepos 22-oji buvo išbandymas demokratijai,
aš galvoju, galima sakyti, kad mes jį išlaikėme, – sakė
E.Pedersenas. – Tačiau tai nėra galutinė pergalė. Mes privalome
toliau vienytis aplink demokratiją.“