2013 metų gegužės 9 dieną teroristinės organizacijos „al Qaeda“ kovotojai A.H.Gilani pagrobė jo gimtajame Multano mieste, Pundžabo provincijoje. Tuo metu jis siekė tapti Pakistano liaudies partijos atstovu šalies parlamente.
A.H.Gilani teigė, kad nors jį pagrobę teroristai norėjo išpirkos bei reikalavo išlaisvinti aukšto rango „al Qaeda“ kalinius, pagrindinė pagrobimo priežastis buvo noras atkeršyti jo tėvui Yousufui Razai Gilani.
„Mano tėvas buvo ministro pirmininko poste, kai buvo nužudytas jų lyderis Osama bin Ladenas, – pasakojo trejus metus nelaisvėje praleidęs A.H.Gilani. – Jis taip pat pradėjo karinę operaciją Pietų Vaziristane. Kovotojai man sakė, kad siekė keršto.“
Nepalūžti padėjo mintys apie sūnų
Iš pradžių buvusio Pakistano ministro pirmininko sūnus A.H.Ginali buvo nuvežtas į Faisalabado miestą, o tada perkeltas į Šiaurės Vaziristane esančias genčių sritis.
„Buvau surakintas dvejus metus, – atskleidė A.H.Gilani. – Buvau laikomas mažame kambaryje ir man neleido matyti dangaus vienerius metus ir du mėnesius. Aš buvau užmiršęs, koks jausmas jausti saulę ant odos.“
Teroristų įkalintas vyras vedė dienoraštį, kad sektų slenkantį laiką ir užsirašytų kasdienes mintis.
„Tai padėjo išlaikyti man sveiką protą, – sakė A.H.Gilani. – Daug meldžiausi. Galvodavau apie savo sūnų ir sakydavau sau, kad privalau išgyventi dėl jo.“
Kai A.H.Gilani buvo pagrobtas, jo sūnus Mohamedas Jamaluddinas buvo dar tik vaikas. Tai, kad būdamas nelaisvėje jis praleido svarbias savo sūnaus gyvenimo akimirkas – pirmąją dieną mokykloje ir jo gimtadienius – nedavė pakistaniečiui ramybės.
Nors „al Qaeda“ kovotojai buvusio Pakistano premjero Y.R.Gilani sūnaus nekankino fiziškai, jie bandė palaužti jo protą. Anot A.H.Gilani, jis kasdien pergyveno dėl savo gyvybės.
„Jie man sakydavo: „Tu nesi musulmonas, tavo tėvas nėra musulmonas, tu keliausi į pragarą, tavo šeima nieko nedaro, kad tau padėtų“, – tvirtino buvusio Pakistano premjero sūnus.
Teroristas teroristui nelygus
Vietovėje, kurioje A.H.Gilani buvo laikomas įkaitu Pakistano kariuomenė nuo 2014 metų liepos pradėjo vykdyti didesnes karines kampanijas prieš teroristinių organizacijų „al Qaeda“ ir Talibano kovotojus.
„Buvau karo zonoje, – aiškino A.H.Gilani. – Buvo bepiločių orlaivių ir tankų, naikintuvai vykdė antskrydžius bei buvo šaudoma iš mortyrų. Bepiločiai orlaiviai skleidžia baisų garsą, tarsi milžiniška bitė pastoviai skrajotų virš tavęs. Dieną naktį tuo pačiu metu skraidydavo trys, keturi ar net penki bepiločiai orlaiviai.“
Dėl šių metų sausį įvykusio vieno bepiločio orlaivio antskrydžio „al Qaeda“ teroristai A.H.Gilani perdavė Talibano kovotojams, pas kuriuos jo gyvenimo kokybė pagerėjo.
„Jie mane atidavė Pakistano Talibanui Šavalo vietovėje Šiaurės Vaziristane, kad būčiau saugus, – sakė A.H.Gilani. – Nebebuvau prirakintas, man leido vaikščioti, būti saulėje.“
Tačiau ne už ilgo Pakistano kariuomenė pradėjo veržtis į tą vietovę, o Talibano kovotojams teko bėgti kitapus sienos į Afganistano Paktikos provinciją. Kalinį jie pasiėmė kartu. Tuo metu A.H.Gilani visą laiką buvo stebimas vieno „al Qaeda“ kovotojo, kuris niekados jo nepalikdavo vieno.
„Klausydavausi BBC – tai buvo mano kontaktas su išoriniu pasauliu, – šnekėjo A.H.Gilani. – Talibanui patinka kriketas. Viena dieną aš jų paprašiau radijo, kad galėčiau klausytis kriketo rungtynių. Vyko kriketo pasaulio čempionatas ir Pakistanas laimėjo rungtynes prieš Pietų Afriką.“
Negalėjo atsitokėti savo laime
Gegužės 9 dieną buvusio Pakistano ministro pirmininko sūnų į nelaisvę paėmę teroristai atkuto: jie pradėjo aiškinti, kad teks bėgti, nes jie gavo informacijos, jog JAV pajėgos ketino vykdyti reidą.
„Mes išvykome naktį ir ėjome pėsčiomis tris ar keturias valandas, kai išgirdau skrendančius sraigtasparnius, o tada šūvius, – pasakojo A.H.Gilani. – Kritau ant žemės. Tada išgirdau balsą, kuris man liepė nusiimti marškinius, o rankas iškelti į orą. Tada kažkas atėjo ir surišo man rankas.“
„Aš jiems pasakiau savo vardą ir kad esu buvusio Pakistano ministro pirmininko sūnus, – kalbėjo pakistanietis. – Iš pradžių jie manimi netikėjo, bet vėliau patvirtino, kad sakiau tiesą.“
A.H.Gilani vėliau sužinojo, kad JAV pajėgos vyko ne jo gelbėti, o taikėsi į su juo buvusį „al Qaeda“ kovotoją.
„Man paprasčiausiai pasisekė, kad ten buvau, – pareiškė A.H.Gilani. – Suvokiau kas įvyko tik tada, kai buvau sraigtasparnyje, o vyras iš JAV pajėgų pasakė: „Pone Gilani, jūs keliaujate namo.“
Politiko kelio neišsižadės
Iš karto po to A.H.Gilani nuvyko į Bagramo oro bazę, kur jį pasitiko Afganistano generolai, o tą pačią dieną jis iškeliavo į Kabulą, kur susitiko su savo broliu.
„Buvau apstulbęs, nes vos prieš kelias valandas buvau Talibano belaisvis, galėjau mirti bet kurią akimirką, o tada turėjau matytis su savo šeima“, – sakė A.H.Gilani.
Tuo metu žinios apie buvusio Pakistano premjero sūnaus išlaisvinimą pasklido po visą šalį. A.H.Gilani gimtinėje Multane visi pradėjo švęsti, o jam atvykus jį pasitiko jo šeima.
„Pirma apkabinau savo motiną. Ji verkė, o aš jai pasakiau: „Viskas baigta, aš grįžau“, – pasakojo A.H.Gilani. – Tada sutikau savo sūnų. Jis labai pasikeitė – aš jo nepažinau, bet jis mane pažino. Sakiau jam: „Mažyli, aš tavo tėvas“, o jis man sakė: Aš tave atpažįstu, tėti.“
A.H.Gilani teigė norintis judėti į priekį, o šiuo metu rašo knygą apie belaisvėje praleistą laiką. Jis taip pat tikino ilgainiui sugrįšiantis į politiką, nes tai esą „įaugę į jo kraują“.
