Nors imperatorius nevartojo žodžio „atsistatydinti“, jis stipriai užsiminė, kad norėtų, jog jo pareigas vykdytų kas nors kitas. Šalies konstitucija draudžia imperatoriui turėti politinės galios, todėl kalbėjimas apie atsistatydinimą būtų suprastas kaip kišimasis į politiką.
„Esu susirūpinęs, kad man gali tapti sunku vykdyti valstybės simbolio pareigas visa savo esybe, kaip darydavau iki šiol“, – kalbėjo Japonijos imperatorius Akihito.
Tai buvo antrasis kartas, kai imperatorius Akihito kreipėsi į Japonijos liaudį televizijos ekrane. 82-mečio imperatoriaus 10 minučių kalba buvo nufilmuota iš anksto. Pirmasis pasisakymas buvo paskelbtas 2011 metų kovą po trigubos katastrofos – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės jėgainės avarijos, kai imperatorius mėgino nuraminti Japonijos žmones.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe tvirtino, kad šalies vyriausybė atidžiai išnagrinės šį klausimą.
„Rimtai svarstysiu imperatoriaus kreipimąsi į tautą, – sakė Sh. Abe. – Atsižvelgdami į imperatoriaus pareigas, taip pat į jo amžių ir darbo naštą, turėsime ryžtingai spręsti, ką galime padaryti.“
Japonijos teisinė sistema nemini galimybės, kad imperatorius galėtų atsistatydinti iš pareigų, todėl šiuo atveju, jei imperatorius Akihito nori atsisakyti sosto reikės keisti įstatymus. Sostą greičiausiai perimtų imperatoriaus sūnus Naruhito.
Imperatorius Akihito sostą perėmė iš savo tėvo Hirohito 1989 metais. Didžioji dalis japonų – ypač jaunimas – mano, kad imperatoriui Akihito turėtų būti leista atsistatydinti ir pagaliau pailsėti nuo savo pareigų.
