Senieji Varšuvos gyventojai įtarė, kad po karo nacionalizuoto nekilnojamojo turto grąžinimas gali būti vykdomas nesąžiningai.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ nuogąstavimus tik padidino: leidinys paviešino keturis mėnesius vykdytą žurnalistinį tyrimą, kuris atskleidė Varšuvos valdžioje klestinčią korupciją.
Žurnalistai atskleidė, kad didžiausiose reprivatizacijos apgavystėse tarpininkavo sostinės Nekilnojamojo turto priežiūros skyriaus (NTPS) direktoriaus pavaduotojas Jakubas Rudnickis, o į šią nesąžiningą veiklą įsipainiojusi ir pati miesto vadovė.
Pasiuntė į aklavietę
Varšuva yra vienintelis Lenkijos miestas, kuriame po karo visi namai ir žemė buvo perimti valstybės pagal vadinamąjį Bieruto dekretą.
1945 m. tuometis šalies vadovas Stanislawas Bierutas tokį dekretą sugalvojo, kad galėtų atstatyti nacių iki pamatų sugriautą miestą.
Daugybė Varšuvos nekilnojamojo turto savininkų buvo žuvę ar pradingę ir be šio dekreto miesto atstatymas būtų gerokai užsitęsęs.
Vėliau kilo problemų, mat nacionalizuotų namų savininkams nebuvo išmokėtos kompensacijos.
Taip pat kilo painiava, nes dėl valdininkų aplaidumo senieji savininkai nebuvo išbraukti iš Nekilnojamojo turto registro.
Prieš 27 metus Lenkija pasuko kapitalizmo keliu, bet niekaip negalėjo nuspręsti, ką daryti su Varšuvoje nacionalizuotu turtu. O Seimo siūlytas reprivatizaciją reguliuojantis įstatymas nė karto nebuvo patvirtintas dėl lobistų įtakos.
Pralobo apgaudinėdami
Bet tokias kliūtis lengvai įveikia nekilnojamojo turto magnatai ir advokatai, kurių specializacija – tokie sandoriai.
Vienu šioje srityje sėkmingiausiai veikiančių apsukruolių tapo advokatas Robertas Nowaczykas – padedamas Varšuvos savivaldybės valdininkų jis neteisėtai tapo valstybei priklausiusios žemės, vertos šimtų milijonų zlotų, savininku.
Pačiame sostinės centre esančios žemės savininkas prieš karą buvo Danijos pilietis, tačiau jo palikuoniai neturėjo teisės į šią žemę, nes 1947 metais Lenkija sumokėjo jų šaliai kompensaciją už jos piliečių čia prarastą turtą.
Tačiau R.Nowaczykas ne tik sugebėjo atgauti minėtą žemę tariamo dano giminaičio vardu, bet ir gavo leidimą statyti sklype aukščiausią pastatą Varšuvoje.
Minėtą žemės sklypą R.Nowaczykui leidęs privatizuoti J.Rudnickis iškart po šio sandorio savo noru išėjo iš darbo.
R.Nowaczykas tapo ir ne vieno kito žemės sklypo Varšuvos centre savininku, o dabar reikalauja, jog valstybė jam sumokėtų ir už tai, kad leidžia toliau veikti toms mokykloms bei vaikų darželiams, kurie stovi ant žemės, kurios savininku jis tapo.
Įtartini sprendimai
R.Nowaczyko sąsajos su Varšuvos savivaldybės valdininkais dienraštį „Gazeta Wyborcza“ sudomino tada, kai paaiškėjo, kad šio advokato turimuose dviejuose žemės sklypuose buvo leista statyti pačius aukščiausius pastatus sostinėje.
Toks sprendimas buvo padarytas ignoruojant generalinį miesto planą, kuriame buvo įrašytas draudimas centre statyti dangoraižius. Žurnalistai išsiaiškino, kad sostinę valdanti Piliečių platformos partija (PPP) miesto statymo plano pakeitimus įrašė likus trims dienoms iki naujų rinkimų.
Naujajame plane buvo įrašytas ir leidimas R.Nowaczykui statyti du dangoraižius savo žemės sklypuose.
Žurnalistams susidomėjus šiomis aferomis labai keistai pradėjo elgtis miesto merė H.Gronkiewicz-Waltz.
Ji uždraudė žurnalistams teikti informaciją, kokį nekilnojamąjį turtą R.Nowaczykas sostinėje jau yra reprivatizavęs ir ką dar siekia atgauti.
Dėl to, kad net 27 metus buvo delsta priimti įstatymą dėl reprivatizacijos Varšuvoje, dienraštis kaltina visas šalį valdžiusias partijas. Vis dėlto daugiausia įtarimų kelia dešimtus metus sostinei vadovaujanti H.Gronkiewicz-Waltz.
Mat įtariama, kad vieną namą neteisėtai privatizavo ir jį pardavęs keliolika milijonų zlotų uždirbo merės sutuoktinis.
Lenkijos prokuratūra jau pirmadienį pranešė, jog skubiai pradėjo vienuolika bylų dėl pažeidimų reprivatizuojant žemę ir nekilnojamąjį turtą sostinėje.
