Rinkimai visoje šalyje vyksta po kelerių neramių metų, per kuriuos šalis aneksavo Ukrainos Krymą, įsitraukė į didžiausią nuo Šaltojo karo laikų priešpriešą su Vakarais, įklimpo į ekonominę krizę ir pradėjo karinę kampaniją Sirijoje.
Tačiau V.Putino populiarumas tebėra didelis, maždaug 80 proc., ir, Kremliui griežtai kontroliuojant žiniasklaidą bei viešąjį diskursą, valdžia, regis, tikisi, kad sklandus balsavimas sudarys sąlygas jam nesunkiai laimėti ketvirtą kadenciją per prezidento rinkimus 2018 metais.
Nepaisant dramatiškų įvykių, kurie sukrėtė šalį, rinkimų į Valstybės Dūmą kampaniją stebėtojai vadino nuobodžiausia pastaruoju laikotarpiu. Didelė rinkėjų apatija reiškia, kad jų aktyvumas per rinkimus, kuriuose kai kur bus renkami ir regionų lyderiai, gali būti mažas.
Daugybė dešiniosios pakraipos aktyvistų Ukrainos sostinėje Kijeve blokuoja priėjimą prie Rusijos ambasados, kur įkurtas balsavimo punktas, kad Rusijos piliečiai galėtų pareikšti savo valią Rusijos parlamento rinkimuose, rašo agentūra AP.
Tarp sekmadienį susirinkusių demonstrantų – ir Ukrainos Laisvės partijos lyderis Igoris Mirošničenka. Jo teigimu, Ukraina „neturėtų leisti priešei ir valstybei agresorei, pavogusiai Krymo pusiasalį, rengti Ukrainoje neteisėtų rinkimų“.
Rusija Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais.
„Neįdomi rinkimų kampanija“
Rinkimų apylinkės tolimiausiai į rytus nutolusiame Kamčiatkos regione buvo atidarytos šeštadienį 20 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku, o Rusijos Kaliningrado srityje bus uždarytos sekmadienį 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku.
Pirmą kartą Juodosios jūros Krymo pusiasalio gyventojai yra tarp maždaug 110 mln. rinkėjų, galinčių dalyvauti 450 vietų Dūmos rinkimuose, ir tai labai piktina Ukrainą.
„Kampanija nebuvo įdomi, – sakė 70 metų Aleksandras, kuris sekmadienį ryte balsavo Maskvoje. – Jie visi daug žada, bet eina pramintu taku.“
Jis sakė atėjęs balsuoti dėl to, kad už jį „nespręstų kiti“. Jo balsas atiteko mažai Rusijos pensininkų partijai už teisingumą.
Kita pagyvenusi rinkėja, 75 metų Valentina Pantelejeva, sakė, kad remia valdančiąją „Vieningąją partiją“, nes Maskvos meras Sergejus Sobjaninas „mums daug padarė“.
40 metų valstybės tarnautoja Svetlana sakė, kad balsavo už verslui palankią Augimo partiją, kuriai vadovauja Kremliaus verslo ombudsmenas. „Nes ten yra žmonių, kuriuos aš gerbiu“, – sakė ji.
Rinkimų apylinkės tolimiausiai į rytus nutolusiame Kamčiatkos regione buvo atidarytos šeštadienį 20 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku, o Rusijos Kaliningrado srityje bus uždarytos sekmadienį 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku.
Pirmą kartą Juodosios jūros Krymo pusiasalio gyventojai yra tarp maždaug 110 mln. rinkėjų, galinčių dalyvauti 450 vietų Dūmos rinkimuose, ir tai labai piktina Ukrainą.
Aktyvumas – žemas
Vidutinis rinkėjų aktyvumas rinkimuose į septintąją Valstybės Dūmą žemas. 10.47 val. Maskvos laiku vidutinis rinkėjų aktyvumas siekė 10,8 proc., pranešė Rusijos centrinės rinkimų komisijosCEC) vadovo pavaduotojas Nikolajus Bulajevas, rašo TASS.
„Vidutinis rinkėjų aktyvumas visoje šalyje šiek tiek didesnis nei 10 proc.“, – sakė jis.
Į septintąją Valstybės Dūmą deputatai renkami pagal mišrią rinkimų sistemą. Tai reiškia, kad 225 parlamentarus piliečiai rinks pagal partijų sąrašus, o kitus 225 – vienmandatėse apygardose.
Rinkimuose balsavimo teisę turi daugiau nei 111 mln. žmonių. Balsuoti galima už kandidatus iš 14 partijų.
Iki 12 val. Maskvos laiku Rusijoje Valstybės Dūmos rinkimuose balsavo 23 proc. rinkėjų – daugiau nei per tą patį laiką 2011 metais, pranešė Rusijos centrinė rinkimų komisija.
„Aktyvumas pagal 12 val. Maskvos laiku duomenis, yra maždaug 23 proc., tai šiek tiek daugiau, palyginti su 2011-aisiais ir kitais metais“, – sakė komisijos vadovės pavaduotojas Nikolajus Bulajevas.
2011-ųjų masiniai protestai
„Raginu jus ateiti į rinkimų apylinkes, balsuoti, išreikšti savo poziciją, – rinkėjus ragino V.Putinas. – Pasirinkite, balsuokite už Rusiją.“
Šeštadienį jis parėmė valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“, nors dieną prieš balsavimą agitavimas yra draudžiamas.
„Įkūriau „Vieningąją Rusiją“ kaip partiją, tad komentarų čia nereikia“, – sakė jis, žurnalistų paklaustas, už ką balsuos.
„Vieningoji Rusija“ turėtų gauti daugiausiai balsų ir aplenkti kitas Kremliui lojalias partijas, tokias kaip komunistai ir ultranacionalistų Liberalų demokratų partija.
Bet valdžia prisimena masinius protestus, kurie vyko po praėjusių parlamento rinkimų 2011 metais, kai dešimtys tūkstančių žmonių dėl įrodymų apie suklastotus biuletenius išėjo į gatves. Tai buvo didžiausias iššūkis V.Putino dominavimui nuo pat 2000-ųjų, kai jis iškilo į valdžią.
Šiuo metu priežasčių nepasitenkinimui taip pat yra: šalis įklimpusi į ilgiausią per 16 metų trunkantį V.Putino valdymą recesiją: esant žemoms naftos kainoms ir galiojant Vakarų sankcijoms dėl Ukrainos.
Kremlius suvaržė teisę rengti demonstracijas ir, norėdamas padidinti savo populiarumą, kurstė po Krymo aneksijos ir priešpriešos su Vakarais prasiveržusį nacionalizmą.
Stengiantis pastiprinti rinkimų teisėtumą, į skandalus įsivėlusį ankstesnį rinkimų vadovą pakeitė žmogaus teisių gynėja Ela Pamfilova, kuri rūpinasi, kad būtų eliminuoti akivaizdžiausi rinkimų sukčiavimo atvejai.
Anuliuos rezultatus?
Rusijos rinkimų komisijos vadovė sakė, kad parlamento rinkimų rezultatai iš vieno Sibiro regiono gali būti anuliuoti, jei pasitvirtins įtarimai dėl jų klastojimo.
Toks Elos Pamfilovos pareiškimas pasirodė sekmadienį, rusams balsuojant Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – rinkimuose.
Vienas kandidatas iš liberalios partijos „Jabloko“ Sibiro Altajaus regione valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad jauni žmonės balsavo pagyvenusių žmonių, kurie tikriausiai neatvyks į rinkimų apylinkes, vardu.
„Mes dabar ... aiškinamės situaciją, kuri susiklostė Altajaus krašte. Jeigu tie faktai, apie kuriuos šiandien nuo ryto kalba per kai kurias radijo stotis, pasitvirtins, imsimės rimčiausių priemonių, iki baudžiamųjų bylų kėlimo ir klausimų dėl rinkimų atšaukimo galimybės nagrinėjimo“, – sakė E.Pamfilova, kurią citavo „Interfax“.
Rusų pareigūnai nerimauja, kad daug įtarimų rezultatų klastojimu gali išprovokuoti protestus, panašius į masines demonstracijas po 2011 metų rinkimų.
Jokių reikšmingų pokyčių
Rusijos parlamento rinkimai bus pasyvūs, valdžia po jų nepasikeis ir neatneš jokių reikšmingų pokyčių nei vidaus, nei užsienio politikoje, sako BNS kalbinti analitikai.
Nepaisant stipraus valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingų kritimo per pastaruosius metus, ekspertai teigia, kad ši prezidentą Vladimirą Putiną remianti politinė jėga vėl laimės rinkimus ir turės daugumą parlamente.
„Kadangi „Vieningoji Rusija“, visuomenės nuomone, yra stipriausia politinė jėga, esanti valdžioje ir turinti resursų priimti sprendimus, jos reitingas yra aukščiausias ir ji tikriausiai laimės rinkimus“, – sakė Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Jurijaus Levados analitinio centro sociologas Denisas Volkovas.
2011 metų Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose už „Vieningąją Rusiją“ balsavo kiek daugiau nei 49 proc. rusų.
Šio centro rugpjūčio pabaigoje paskelbti visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad už ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą Vieningąją Rusiją balsuotų apie 31 proc. Rusijos gyventojų, maždaug 10 proc. palaikytų Genadijaus Ziuganovo Komunistų partiją, 9 proc. – Vladimiro Žirinovskio vadovaujamą Liberalų – demokratų partiją, o 5 proc. – socialistinę „Teisingos Rusijos“ partiją. Šios partijos pirmininkas yra Sergejus Mironovas.
Nors pastarosios trys partijos vadina save opozicinėmis, ekspertai sako, kad jų nuomonė neretai sutampa su valdančiųjų. Pagal apklausą, likusios Rusijos politinės jėgos rinkimuose surinks 1 proc. arba mažiau balsų.
„Šie rinkimai nepakeis Rusijos politikos. Ji pasikeis po prezidento rinkimų 2018 metais, kuriuose greičiausiai dalyvaus ir juos laimės V.Putinas, – sakė D.Volkovas, kurio atstovaujamą organizaciją Rusijos valdžia neseniai pripažino užsienio agentu. – Prezidentui teks spręsti dabartines ekonomikos problemas, nes šiuo metu daroma labai daug, kad šių problemų sprendimas būtų nukeliamas po prezidento rinkimų“.
Rusiją pernai ištikus ekonominei krizei ir recesijai esant didžiausiai per 16 metų, šalyje pagilėjo socialinės problemos, tokios kaip pajamų nelygybė ar per mažos pensijos. Vienu metu nuvertėjant rubliui ir kylant vartojimo prekių kainoms, krito rusų pragyvenimo lygis.
Užsienio politikos kursas išliks
Ekspertai nesutaria dėl tikrųjų Rusijos ekonominių problemų priežasčių. Vieni analitikai teigia, kad krizę paskatino kritusios gamtinių išteklių, kurių pardavimai gyvybiškai svarbūs Rusijos ekonomikai, kainos.
Kiti stebėtojai sako, kad krizė Rusijoje kilo dėl Vakarų paskelbtų ekonominių sankcijų finansiniam, kariniam ir naftos sektoriams, kurios buvo įvestos dėl šalies vaidmens Ukrainos konflikte.
Krymo aneksija ir Rusijos parama prorusiškiems separatistams paskatino NATO priklausančias Baltijos šalis nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos. Pasak Lietuvos analitikų, agresyvi Rusijos užsienio politika nepasikeis ir po Valstybės Dūmos rinkimų.
„Rusijos politinė sistema šiandien yra labai stabili, Rusijos visuomenė taip pat stabili ta prasme, kad ji nėra linkusi ieškoti būdų situacijai užsienio politikoje pakeisti, o tai rodo, kad dabartinis Maskvos kursas, kuris mums, deja, nėra priimtinas, jis greičiausiai išliks“, – sakė Linas Kojala iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Visgi jis teigė, kad Lietuvos politikams svarbu stebėti Rusijos parlamento rinkimų rezultatus.
„Mums svarbu pajausti tam tikras emocijas šalies viduje, nes žinome, kad šalis išgyvena ekonominę krizę, todėl svarbu stebėti, kaip į tai reaguoja visuomenė. Rinkimai, matyt, nebus geriausias indikatorius vertinant šį aspektą, bet tam tikrą žinią jie mums pasiųs“, – teigė politologas.
L.Kojala pridūrė, kad pasikeitusi rinkimų sistema sudaro palankesnes galimybes į parlamentą patekti atskiriems opozicijos atstovams.
Pamokų neišmoko opozicija
Artėjančiuose 450 vietų turinčios Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose pirmą kartą po pusę parlamentarų bus išrinkta daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose.
J.Levados centro sociologas D.Volkovas antrino L.Kojalai sakydamas, kad tai atvers galimybes parlamentaro mandato vienmandatėse apygardose siekti opozicijos politikams.
„Visgi greičiausiai jų bus nedaug, o daugiausiai žmonių, išrinktų vienmandatėse apygardose, vis tiek bus susiję su „Vieningąja Rusija“, – sakė D.Volkovas.
Rinkimus Rusijos opozicija ir vėl pasitinka susiskaldžiusi. 2015 metų balandį vienų Rusijos opozicijos lyderių Michailo Kasjanovo ir Aleksejaus Navalno vadovaujamos partijos RPR PARNAS ir Pažangos parija paskelbė apie dalyvavimą rinkimuose bendroje koalicijoje, tačiau vėliau išsiskyrė, o tai dar labiau stiprina valdančiųjų pozicijas.
Valdančiosioms Rusijos partijoms palanki ir rinkėjų apatija. Paskutinės J.Levados centro apklausos duomenimis, 43 proc. rusų visiškai nesidomėjo parlamento rinkimų kampanija, o ją aktyviai sekė 9 proc. respondentų. Rinkimuose dalyvaus arba greičiausiai dalyvaus 48 proc. gyventojų.
Analitikų teigimu, susidomėjimą rinkimais sumažino ir jų atkėlimas iš žiemos į ankstyvą rudenį, nes tai yra pats pasyviausias laikas, ypač miestų gyventojams, kurie valdžią vertina labiau neigiamai.
„Pati rinkimų kampanija nėra įdomi, yra trumpa ir jos metu įvyko nedaug“, – sakė D.Volkovas.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai kritikavo 2011 metais vykusius paskutinius Rusijos parlamento rinkimus. Jie teigė, kad galimybė dalyvauti šiuose rinkimuose buvo apsunkinta opozicinėms partijoms, o pati rinkimų kampanija buvo iškreipta „Vieningosios Rusijos“ naudai.
Pilietiniams aktyvistams tuomet pranešus apie masiškai klastojamus rezultatus, dešimtys tūkstančių rusų išėjo į gatves, protestuodami prieš neskaidrius rinkimus.
J.Levados centro apklausos duomenimis, protestuose asmeniškai nusiteikę dalyvauti yra apie 10 proc. gyventojų, tačiau tokias akcijas visiškai tikėtinomis laiko tik 18 proc. respondentų.
Ekspertai tikina, kad rinkimai Rusijoje greičiausiai sulauks pastabų iš ESBO ir šiemet, bet apskritai Rusijos valdžia stengsis šiuos rinkimus parodyti kaip įmanoma skaidresnius.
„Valdžiai reikalingas legitimumas ir šiandien Rusijoje yra priežasčių manyti, kad pergalė bus pasiekta bet kokiu atveju, nes Rusijos visuomenė yra pasyvi, o opozicija – fragmentuota“, – sakė politologas L.Kojala.
