Viena svarbiausių kandidatų į JAV prezidentus akistata, vykusi Niujorke pirmadienio naktį, priminė diskusiją tarp kaltinimus žeriančios advokatės ir savo viziją bandančio parduoti prekybininko.
68-erių demokratė stengėsi nuosekliai ištraukti visus kozirius, kuriuos turėjo prieš savo varžovą, ir paversti jį savo paties žodžių įkaitu.
Tuo metu 70-metis D.Trumpas atrodė kiek prasčiau pasirengęs debatams nei jo oponentė H.Clinton. Iš jo lūpų skambėjo daug pagyrų sau, kurios ne visada atspindėjo tiesą.
Nors jis nepabūgo aštrios retorikos, politiko mėginimai atremti kaltinimus ar įgelti varžovei buvo gana padriki, karštakošiški ir dažnai nemandagūs.
Apskaičiuota, kad D.Trumpas pertraukė H.Clinton – neįskaitant kartų, kai jis neleido įsiterpti debatų vedėjui Lesteriui Holtui, – 51 sykį. Demokratė nutraukė respublikono žodžius 17 kartų.
„Debatai buvo sėkmingi H.Clinton. Tačiau tai nereiškia, kad galima nuleisti rankas ir tikėtis jos lengvos pergalės“, – „Lietuvos rytui“ sakė politologas ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Kruopščiau atliko namų darbus
Pirmadienio vakarą – arba naktį iš pirmadienio į antradienį Lietuvos laiku – vykę debatai atskleidė skirtingą kandidatų pasirengimą.
„H.Clinton sugebėjo pasinaudoti savo pranašumais ir tomis temomis, kurios buvo jai palankios. Pavyzdžiui, apie mokesčių deklaraciją, kurios D.Trumpas iki šiol nėra paviešinęs. Demokratės pasirengimas leido šiuose debatuose kalbėti apie dalykus, kurie jai naudingesni.
H.Clinton išvengė kalbų apie elektroninio pašto skandalą, kuris kenkė jai rinkimų kampanijos metu. Apie tai D.Trumpas puse lūpų tarsi ir užsimindavo, bet tema neišsirutuliojo“, – debatus vertino L.Kojala.
Jau prieš renginį buvo svarstyta, ar D.Trumpas bus gerai pasirengęs. Mat jiems jis neskyrė papildomo dėmesio, o jo oponentė netgi kelioms dienoms sustabdė savo rinkimų kampaniją, repetavo įvairius galimus scenarijus, derino savo įvaizdį su stilistais, šlifavo kūno kalbą.
Teigta, kad D.Trumpas, kuris iki pat debatų aktyviai tęsė rinkimų kampanijos veiklą, pernelyg nuvertino, koks iššūkis bus tiesioginiai debatai.
„H.Clinton turėjo faktais pagrįstus argumentus, atsakymus. D.Trumpas bandė improvizuoti. Jo atsakymai buvo mažiau koncentruoti ir neatskleidė tos žinutės, kurią galbūt jis norėtų pranešti rinkėjams.
Jis dažnai pasiduodavo emocijoms, o ne pateikdavo konkrečius atsakymus, kurie ir yra reikalingi debatams“, – sakė L.Kojala.
Būtent dėl to dalis JAV žiniasklaidos debatus vertino su šiokiu tokiu nusivylimu.
Esą D.Trumpas ir toliau mėgino išsisukti su populistiniais šūkiais ir pagyromis neįrodydamas, kad turėtų pakankamai žinių eiti prezidento pareigas.
„Kai tiktai vienas kandidatas yra rimtas, o kitas beprasmiškai pešasi, debatai praranda visą prasmę“, – rašė „The New York Times“ žurnalistai.
„Šiuose debatuose D.Trumpas bandė būti kiek labiau prezidentinis kandidatas, kalbėti nuosaikiau, mažiau veltis į prieštaringai vertinamus pareiškimus. Tai jam iš dalies pavyko. Tačiau tik iš dalies“, – tikino ir L.Kojala.
Tiesa, kai kuriems politologams pasirodė, jog debatų vedėjas L.Holtas sudarė palankesnę terpę sužibėti demokratei. Rasinės ir lyčių lygybės klausimai, saugumo situacija ir turtinės atskirties mažinimas – visi stipriausi H.Clinton arkliukai buvo paleisti į trasą.
Nervinga kūno kalba
Apie demokratės pranašumą kalbėjo ir kūno kalbos ekspertai. Anot jų, buvusi valstybės sekretorė puikiai atliko namų darbus ir pasirengė santūriai atlaikyti bet kokias įžeidimų lavinas. Tuo metu respublikonas, kad ir kaip bandė išbalansuoti varžovę, pats atrodė daug labiau sutrikęs.
„D.Trumpo įprastai užtikrinta laikysena debatų vakarą labiau priminė gynybinę, bet ne puolamąją, kaip būdavo anksčiau, – tikino kandidatų kūno kalbą nagrinėjęs Gonzagos universiteto antropologas Davidas B.Givensas. – Jo įprastų rankų gestų, linksėjimų ir rūgščių minų buvo daug mažiau. Juos pakeitė daug kuklesni galvos purtymai, nuleisti antakiai ir droviai suspaustos lūpos.“
Visos šios išraiškos, pasako antropologo, rodė, kad D.Trumpas stengėsi atremti puolimą, nesijautė jaukiai. Antraip nei H.Clinton, kurios kūno kalba buvo užtikrina, po oponento komentarų kūnas nerodė jokių sutrikimo ženklų, ji ramiai šypsojosi.
„Remiantis nežodiniu pasirodymu H.Clinton akivaizdžiai laimėjo debatus. Būtumėte tai supratę, jei transliaciją būtumėte stebėję be garso. Buvusiai valstybės sekretorei padėjo užtikrinta kūno kalba“, – teigė D.B.Givensas.
Švelnesnis sąjungininkėms?
Paskutinis debatų pusvalandis buvo skirtas saugumo klausimams, kurie labiausiai domino JAV partnerius anapus Atlanto vandenyno – įskaitant Lietuvą.
H.Clinton mėgino priremti prie sienos D.Trumpą už pareiškimą, kad Vašingtonas iš naujo įvertins savo ilgametę partnerystę su kitomis šalimis, jei milijardierius bus išrinktas prezidentu. Tačiau šįkart respublikonas sušvelnino toną kalbėdamas apie Aljansą.
„Aš visapusiškai pasisakau už NATO. Tačiau NATO narės turi suprasti, kad aš esu verslininkas. O ne visos jos moka savo dalį.
Noriu padėti visiems mūsų sąjungininkams, bet mes prarandame milijardus dolerių“, – tikino D.Trumpas.
Nors šie kandidato žodžiai vis tiek nevertė jaustis sąjungininkių ramiau, jie žymėjo jau gerokai sušvelnintą toną. Mat anksčiau milijardierius kalbėjo, jog pirmiausia įvertins, kaip valstybės įvykdė savo įsipareigojimus, o tada nuspręs, ar verta jas ginti.
Laimėjo tik mūšį?
Vis dėlto pernelyg optimistiška teigti, kad sėkmingas pasirodymas pirmuosiuose debatuose, kuriuos žiūrėjo apie 100 mln. žiūrovų vien JAV, visiškai užtikrina pergalę arba svariai pastūmėjo H.Clinton jos link.
„Kertinėse valstijose, pavyzdžiui, Šiaurės Karolinoje, dar vyksta arši kova. Geresnis pasirodymas pirmuosiuose debatuose tikrai netaps žingsniu, kuris sėkmingai užbaigs H.Clinton kampaniją.
Tuo labiau kad artėja dar dveji debatai (artimiausi spalio 9 d. – Red.) Akivaizdu, kad pozityvus pirmųjų debatų fonas bus prislopęs. H.Clinton turėtų suvokti, kad kol kas ji įgijo tik kiek didesnį emocinį pranašumą. Tai leis formuoti pozityvesnę žinutę susitikimuose su rinkėjais, ypač tais, kurie dar neapsisprendę, kam atiduos balsą“, – tikino L.Kojala.
D.Trumpas pastaruoju metu paknopstomis populiarumo apklausose vijosi H.Clinton.
Pasak JAV politikos ekspertų ir žiniasklaidos atstovų, įskaitant respublikoniškąjį ir D.Trumpui palankų „FOX News“, milijardieriaus kelias į prezidento kėdę po pirmadienio vakaro debatų tapo kiek statesnis. Tačiau demokratė kol kas gali džiaugtis tik laimėtu mūšiu, bet ne karu.
Įsimintiniausios debatų citatos
„Pažiūrėkite į Kiniją. Ji naudojasi mūsų šalimi kaip taupykle, kad atkurtų savo valstybę“, – apie iš JAV plaukiantį kapitalą kalbėjo D.Trumpas.
„Donaldas mano, kad klimato kaita yra apgaulė, kurią sugalvojo kinai“, – per dantį konkurentą traukė H.Clinton.
„Mums reikia teisės ir tvarkos mūsų šalyje, – sakė D.Trumpas. – Afroamerikiečiai ir ispanakalbiai gyvena pragare, nes situacija labai pavojinga. Eini gatve ir gali būti nušautas. Reikia susigrąžinti tvarką. Mūsų šalyje yra nelegalių imigrantų, jie vaikšto ginkluoti, visus šaudo.“
„Pagalvokite, kodėl jis nepaviešina savo mokesčių deklaracijos. Arba jis nėra toks turtingas, koks dedasi, arba neteikia tokios labdaros, kokia giriasi. Galbūt jis slepia ką nors baisaus?“ – svarstė demokratė ir netrukus sulaukė milijardieriaus atkirčio – ataskaitą jis esą paviešins tada, kai ji paskelbs 33 tūkst. laiškų, kuriuos nuslėpė.
„Manau, kad mano stiprybė – temperamentas. Aš žinau, kaip laimėti. O ji to nežino“, – savo charakterį apibūdino D.Trumpas.
„Žmogus, kurį išprovokuoja viena „Twitter“ žinutė, negali kišti pirštų prie branduolinių kodų“, – komentuodama D.Trumpo temperamentą rėžė H.Clinton.
„Kai jis nukeliaus į 112 šalių, pasieks taikos susitarimą, išsiderės dėl politinių kalinių išlaisvinimo ar praleis 11 valandų liudydamas Kongreso komitetui, jis galės man paaiškinti, kas turi ištvermės, o kas ne“, – kirto buvusi valstybės sekretorė.
