Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas penktadienį Osle. Norvegijos Nobelio komitetas, kaip įprasta, apie savo pasirinkimą neužsimena nė žodžiu.
Galimybę laimėti prestižinę premiją turi Sirijos pilietinės gynybos organizacijos darbuotojai, vadinami Baltaisiais šalmais.
Savanoriai iš subombarduotų pastatų gelbėja sužeistuosius ir taip rizikuoja gyvybe, nes dažnai oro antskrydžiai taikosi ir į gelbėtojus iškart po pirmojo išpuolio.
Skaičiuojama, kad beveik 3 tūkst. studentų, mokytojų, ūkininkų ir savanorių grupė jau išgelbėjo dešimtis tūkstančių žmonių.
Tarp galimų laureatų lažybų bendrovės mini popiežių Pranciškų, Kolumbijos taikos susitarimo kūrėjus ir Kongo chirurgą Denisą Mukwege, kuris per pilietinį karą gelbėjo seksualinio smurto aukas.
Praėjusiais metais komitetas nustebino pasaulį skirdamas premiją Tuniso nacionaliniam dialogo kvartetui už užtikrintą šalies pereigą į demokratinę santvarką.
Tarp galimų laureatų pernai kur kas dažniau buvo minima migrantus į Europą pakvietusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Nobelio komitetas laureatus laiko ypatingoje paslaptyje, tačiau apie juos prabyla universitetų profesoriai, parlamentarai ir ankstesni premijos laimėtojai, kurie turi teisę teikti nominacijas.
Iš šiemet paskelbtų beveik 400 nominuotųjų dideli šansai laimėti taip pat yra žadami Rusijos žmogaus teisių aktyvistei Svetlanai Ganuškinai.
Jos vadovaujamas Pilietinės pagalbos komitetas teigia padėjęs apie 50 tūkst. migrantų ir pabėgėlių nuo 1990 metų.
Komitetas pernai buvo paskelbtas užsienio agentu, tad tokiu atveju, jeigu S.Ganuškina pelnytų prizą, jos organizacija galėtų sulaukti Rusijos valdžios represijų.
Svarstoma, kad premiją gali gauti ir praėjusių metų liepą susitarimą dėl Irano branduolinės programos pasiekę diplomatai – JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir jo kolegos iš Irano bei ES Mohammadas Javadas Zarifas ir Federica Mogherini.
Tiesa, toks apdovanojimas būtų labai prieštaringai vertinamas dėl JAV ir Irano įsitraukimo į Sirijos konfliktą.
Anksčiau vienu iš tikėtiniausių kandidatų laimėti Nobelio taikos premiją buvo laikomi 52 metus trukusį konfliktą paliaubų susitarimu pabaigęs Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas ir FARC sukilėlių vadas Rodrigo Londono.
Tiesa, sekmadienį paliaubų susitarimas buvo netikėtai atmestas kolumbiečių referendume. Tačiau kai kurie ekspertai vis dar mano, kad komitetas suteikdamas prizą galėtų mėginti paskatinti Kolumbiją toliau siekti taikos.
