„Turkija nori įvesti neskraidymo zoną Sirijos šiaurėje, kad
apsaugotų pabėgėlius ir sustabdytų jų srautą į Turkiją. Bet tai
įmanoma tik tuo atveju, jeigu jie ir kiti ten įves sausumos
kariuomenę“, – teigiama viename iš JAV gynybos politikos tarybos
atstovo laiškų. Laiške taip pat pabrėžiama, kad Iranas gali tapti
Turkijos ir Jungtinių Valstijų „jungiančia tema“, o Iranas, Rusija
ir Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas nurodomi
kaip grėsmės abiejų šalių saugumui.
H.Clinton rinkimų kampanijos būstinė jau sureagavo į laiškų
paviešinimą, pareiškusi, kad neketina patvirtinti pavogtų dokumentų
autentiškumo. Pasak H.Clinton kampanijos atstovo, „WikiLeaks“
įkūrėjas Julianas Assange'as „neslėpė savo noro
pakenkti H.Clinton“.
Pirmąją paviešintų dokumentų dalį sudaro 2060 elektroninių
laiškų (iš daugiau kaip 50 tūkst.) ir 170 priedų. Informacija susijusi
su J.Podestos susirašinėjimu tokiais klausimais, kaip branduolinė
energetika ir žiniasklaidos publikacijos apie lėšų aukojimą
Clintonų fondui.
Kaip jau skelbta antradienį, „WikiLeaks“ įkūrėjas J.Assange'as
pažadėjo, kad organizacija iki šių metų pabaigos paviešins maždaug
milijoną su trijų šalių vyriausybėmis bei JAV rinkimais susijusių
dokumentų. J.Assange'as paneigė teiginius, esą su JAV rinkimais
susiję dokumentai bus paviešinti, išimtinai siekiant pakenkti
demokratų kandidatei į prezidentus H.Clinton.
„Nesu patenkintas dėl kibernetinės atakos, kurią įvykdė Rusija,
suinteresuota, kad JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas
Trumpas“, – rašė J.Podesta.
H.Clinton rinkimų kampanijos vadovas taip pat pridūrė neturįs
pakankamai laiko aiškintis, kurie iš „WikiLeaks“ paviešintų laiškų
iš tikrųjų priklauso jam, o kurie buvo suklastoti.