„Turkija nori įvesti neskraidymo zoną Sirijos šiaurėje, kad apsaugotų pabėgėlius ir sustabdytų jų srautą į Turkiją. Bet tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu jie ir kiti ten įves sausumos kariuomenę“, – teigiama viename iš JAV gynybos politikos tarybos atstovo laiškų. Laiške taip pat pabrėžiama, kad Iranas gali tapti Turkijos ir Jungtinių Valstijų „jungiančia tema“, o Iranas, Rusija ir Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas nurodomi kaip grėsmės abiejų šalių saugumui.
H.Clinton rinkimų kampanijos būstinė jau sureagavo į laiškų paviešinimą, pareiškusi, kad neketina patvirtinti pavogtų dokumentų autentiškumo. Pasak H.Clinton kampanijos atstovo, „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as „neslėpė savo noro pakenkti H.Clinton“.
Pirmąją paviešintų dokumentų dalį sudaro 2060 elektroninių laiškų (iš daugiau kaip 50 tūkst.) ir 170 priedų. Informacija susijusi su J.Podestos susirašinėjimu tokiais klausimais, kaip branduolinė energetika ir žiniasklaidos publikacijos apie lėšų aukojimą Clintonų fondui.
Kaip jau skelbta antradienį, „WikiLeaks“ įkūrėjas J.Assange'as pažadėjo, kad organizacija iki šių metų pabaigos paviešins maždaug milijoną su trijų šalių vyriausybėmis bei JAV rinkimais susijusių dokumentų. J.Assange'as paneigė teiginius, esą su JAV rinkimais susiję dokumentai bus paviešinti, išimtinai siekiant pakenkti demokratų kandidatei į prezidentus H.Clinton.
„Nesu patenkintas dėl kibernetinės atakos, kurią įvykdė Rusija, suinteresuota, kad JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas“, – rašė J.Podesta.
H.Clinton rinkimų kampanijos vadovas taip pat pridūrė neturįs pakankamai laiko aiškintis, kurie iš „WikiLeaks“ paviešintų laiškų iš tikrųjų priklauso jam, o kurie buvo suklastoti.