Pagal dabartinius Japonijos įstatymus sosto atsisakyti negalima.
Leidimas Akihito tai padaryti kelia teisinių ir logistinių klausimų
– pradedant būtinybe pakeisti įstatymus, kad būtų apibrėžtas
imperatoriaus vaidmuo po pasitraukimo, baigiant jo titulu ir
gyvenamąja vieta.
Šeši komisijos nariai – penki mokslininkai ir vienos verslo
organizacijos vadovas – turi išklausyti konstitucijos, monarchijos,
istorijos specialistų ir kitų metų pradžioje parengti ataskaitą.
82 metų Akihito apie tokį savo norą užsiminė rugpjūčio
mėnesį, nurodydamas susirūpinimą amžiaus keliamomis problemomis.
Pranešama, jog vyriausybė nori leisti Akihito atsisakyti sosto
išimties tvarka ir pritaikyti specialų įstatymą, kad nereikėtų
spręsti visuomenės prieštaringai vertinamų klausimų, tokių kaip
galimas moters įžengimas į sostą ir įpėdinių nebuvimas.
Įvairūs gandai apie imperatorių ėmė sklisti nuo liepos
mėnesio, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog monarchas
skundėsi savo padėjėjams, esą dėl senatvės jam tampa vis sunkiau
atlikti reprezentacines pareigas, ir kad jis norėtų atsisakyti sosto
artimiausiu metu.
Rugpjūtį paskelbtame retame vaizdo pranešime Akihito kalbėjo
aptakiai, niekada tiesiogiai neminėjo atsisakymo nuo sosto ir
pabrėžė, kad jam teisiškai neleidžiama komentuoti imperinės
sistemos. Visgi analitikai sakė, kad monarcho pasiųsta žinia yra
aiški.