Pagal dabartinius Japonijos įstatymus sosto atsisakyti negalima. Leidimas Akihito tai padaryti kelia teisinių ir logistinių klausimų – pradedant būtinybe pakeisti įstatymus, kad būtų apibrėžtas imperatoriaus vaidmuo po pasitraukimo, baigiant jo titulu ir gyvenamąja vieta.
Šeši komisijos nariai – penki mokslininkai ir vienos verslo organizacijos vadovas – turi išklausyti konstitucijos, monarchijos, istorijos specialistų ir kitų metų pradžioje parengti ataskaitą.
82 metų Akihito apie tokį savo norą užsiminė rugpjūčio mėnesį, nurodydamas susirūpinimą amžiaus keliamomis problemomis.
Pranešama, jog vyriausybė nori leisti Akihito atsisakyti sosto išimties tvarka ir pritaikyti specialų įstatymą, kad nereikėtų spręsti visuomenės prieštaringai vertinamų klausimų, tokių kaip galimas moters įžengimas į sostą ir įpėdinių nebuvimas.
Įvairūs gandai apie imperatorių ėmė sklisti nuo liepos mėnesio, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog monarchas skundėsi savo padėjėjams, esą dėl senatvės jam tampa vis sunkiau atlikti reprezentacines pareigas, ir kad jis norėtų atsisakyti sosto artimiausiu metu.
Rugpjūtį paskelbtame retame vaizdo pranešime Akihito kalbėjo aptakiai, niekada tiesiogiai neminėjo atsisakymo nuo sosto ir pabrėžė, kad jam teisiškai neleidžiama komentuoti imperinės sistemos. Visgi analitikai sakė, kad monarcho pasiųsta žinia yra aiški.
