Iš 4,8 tūkst. kvadratinių metrų pastato komplekso, kuriame įrengtos salės, pradinė mokykla, biurai, kultūros centras, labiausiai išsiskiria cerkvė.
Daugelį prancūzų šis statinys prie Senos Paryžiaus centre stebina: penkiais didžiuliais paauksuotais kupolais papuošta katedra Prancūzijos sostinės istorinėje širdyje itin rėžia akį.
Į Rusijos finansuoto naujojo stačiatikių katedros komplekso atidarymą Paryžiuje turėjo atvykti ir pats Vladimiras Putinas, bet galiausiai vizitą atšaukė dėl pašlijusių santykių su Prancūzija, kuriuos kursto skirtingos pozicijos dėl Sirijos konflikto.
Vis dėlto Kremliaus galva neslėpė džiaugsmo dėl naujo įspūdingo statinio, kuriam Maskva skyrė daugiau nei 100 mln. eurų.
Tačiau net ir patiems stačiatikiams tokio komplekso ir Šv.Aleksandro Neviškio cerkvės atsiradimas Paryžiuje kelia klausimų.
Istorikas Antoine’as Arjakovsky pabrėžė naujojo projekto keistumą: jį finansuoja „teoriškai sekuliari, tačiau religiją su politika painiojanti Rusijos valstybė, pora žingsnių nuo Prancūzijos prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos“.
Šio statinio iškilimas išskirtinėje vietoje neprasprūdo pro akis ir Prancūzijos žvalgybos agentūroms. Žvalgybininkai aplink naująjį kompleksą pastatė ryšio slopinimo įrangą saugodamiesi galimo rusų šnipinėjimo.
Stačiatikių kompleksas pastatytas buvusiame valstybinės žemės sklype, kurį Maskva išpirko 2010 metais, kai Prancūzijai vadovavo prezidentas Nicolas Sarkozy.
Būtent jis ir prisidėjo prie to, kad toks statinys atsirastų Paryžiaus širdyje, nors prieš pradedant statybas 2012 m. tuometis Paryžiaus meras Bertrand’as Delanoe tikino, kad toks statinys „visiškai netinka miestui“.
