Praėjusią savaitę pasaulis stebėjo, kaip Irako vyriausybės pajėgos, kurdų pešmergai ir kitos sukarintos grupuotės stūmėsi prie vienos iš svarbiausių IV citadelių.
Neaišku, ar apskritai ir kada kris Mosulas, tačiau pastaruoju metu teroristinė grupuotė Sirijoje ir Irake prarado aibę svarbių miestų.
2014-aisiais įkurta džihadistų organizacija pirmaisiais gyvavimo metais augo, o nuo pernai ėmė trauktis. Įvairiais skaičiavimais, IV neteko iki trečdalio teritorijos, kurią kontroliavo geriausiais laikais.
IV, kuri iš kitų teroristinių darinių išsiskyrė užmojais sukurti valstybę su aiškia teritorija, tai – ryškus pralaimėjimas.
Tačiau tikėtis, kad sunaikinus islamistus Artimuosiuose Rytuose įsivyraus tvarka ir ramybė – labai naivu.
O blogiausias pasekmes gali pajusti būtent Europa. Iki šiol teroristų valdomose žemėse gyvenę žmonės gali sulaukti masiškai žudytų etninių grupių keršto ir pasileisti bėgti į Europą.
Bet ir be naujos pabėgėlių bangos grėsmė Senajam žemynui gali iškilti kur kas greičiau – iš pačios IV.
„Kai teroristinė organizacija yra įspraudžiama į kampą ir silpnėja, ji paprastai darosi labai agresyvi.
Europoje galima tikėtis dažnesnių teroro išpuolių. Jais keliama baimė, o per tokį viešumą grupuotė mėgins prisivilioti naujų samdinių“, – „Lietuvos rytui“ teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Margarita Šešelgytė.
Krito svarbūs kuorai
Pastaraisiais mėnesiais islamistai prarado nemažai svarbių miestų, kuriuos IV užėmė 2014 metais, paskelbę įkuriantys kalifatą.
Antai rugpjūčio mėnesį JAV remiamos kurdų ir arabų pajėgos išlaisvino šiaurinį Sirijos Manbidžo miestą.
Kai paskutinis IV kovotojas paliko miestą, gatvėse pratrūko šėlsmas. Vyrai kirpo vienas kitam barzdas, moterys nusimetė visą kūną dengiančius juodus nikabus ir juos degino.
Senyvos moterys užsidegė cigaretes ir pūsdamos dūmus juokėsi. Visa tai miesto gyventojams iki tol draudė džihadistai.
Prieš tai krito ir kitos svarbios IV tvirtovės. Vasarą Irako pajėgos dramatiškai atsiėmė al Faludžą, o pernai – Tikritą.
Sirijos režimo pajėgos pavasarį islamistus išstūmė iš al Karjatano. O praėjusiais metais IV atsitraukė iš Ain al Arabo, kurio gyventojus kurdus naikino beveik metus. Tiesa, per apgultį buvo sugriauta apie 70 proc. šio Sirijos miesto.
Vieną didesnių smūgių sudavė Dabiko praradimas. Iš nedidelio Sirijos pasienio miesto Turkijos pajėgos praėjusį savaitgalį galutinai išstūmė 1,2 tūkst. džihadistų.
Strategiškai Dabikas yra visiškai nesvarbus, bet propagandoje atlieka esminį vaidmenį. Remiantis IV kuriamu mitu, būtent prie šio miesto paskutiniame pasaulio pabaigos mūšyje turėtų susiremti krikščionių ir musulmonų kariuomenės.
Be to, Dabiko vardu pavadintas ir pagrindinis propagandinis džihadistų žurnalas, kuriuo prisidėti prie grupuotės viliojami Vakarų šalyse gyvenantys musulmonai.
„Tai buvo labai prasta savaitė. Regione visi – nuo paprastų musulmonų iki džihadistų – tyčiojosi iš IV dėl to, kad ji prarado šį miestą“, – tikino Vašingtone įsikūrusio Tahriro Vidurinių Rytų politikos instituto tyrėjas Hassanas Hassanas.
Puola antrąją sostinę
Tačiau svarbiausia kova, regis, užvirė šią savaitę. Sustiprėjusios Irako pajėgos ir kurdų kariai pradėjo Mosulo puolimą.
Prieš bombardavimą auštant sekmadienio rytui virš miesto pasipylė šimtai lankstinukų. Juose civiliai buvo raginami užsibarikaduoti namuose: „Likite ramūs ir pasakykite vaikams, kad tai – tik žaidimas arba griaustinis prieš lietų.“
Mosulo link iš įvairių pusių žengia 25 tūkst. karių pajėgos – Irako kariuomenė ir JAV parengtos specialiosios pajėgos, kurdų pešmergai, sunitų genčių kovotojai, šiitų sukarintos grupuotės.
Pajėgų veiksmus net buvo galima sekti tiesioginėse vaizdo transliacijose internete.
Prasidėjus puolimui pasigirdo vis daugiau dramatiškų teiginių: jeigu krinta Mosulas, kris ir visa grupuotė. Mat IV šis miestas – gyvybiškai svarbus. Būtent Mosulo mečetėje prieš kiek daugiau nei dvejus metus Abu Bakras al-Baghdadi paskelbė apie vadinamojo kalifato įkūrimą.
„Islamiškam pasauliui grąžinsime orumą, galią, teises ir valdžią“, – tada pasaulio musulmonams žadėjo grupuotės lyderis.
Be simbolinės reikšmės, Mosulas yra svarbus ir ekonomiškai. Prieš karą jame gyveno apie 2 mln. žmonių, bet net ir sumažėjus populiacijai miestas vis tiek yra bene penkis kartus didesnis už bet kurią kitą gyvenvietę, kurią per pastaruosius metus prarado IV.
Šalia Mosulo plyti naftos telkiniai, o tai – svarbiausias grupuotės išgyvenimo šaltinis, pernai sudaręs 40 proc. pajamų.
Beje, gausiais ištekliais džihadistai naudojosi ir šią savaitę saugodami savo miestą: pripildė griovius naftos ir padegė, kad Mosulo kontūrai pasislėptų po juodų dūmų uždanga.
Prarado daug gyventojų
Net jeigu miestas ir būtų prarastas, ekspertai neskuba prognozuoti staigios IV mirties.
„Kada ši teritorija nustos funkcionuoti kaip valstybė, sunku pasakyti.
Simboliškai tai turėtų įvykti, kai bus užimta islamistų sostinė Sirijoje ar Raka.
Kaip greitai ir kaip sėkmingai tai klostytųsi, sunku prognozuoti“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.
Kalbas apie galbūt artėjančią IV gyvavimo pabaigą paskatino tyrimų kompanijos IHS spalį pristatyta ataskaita.
Joje teigiama, kad nuo metų pradžios džihadistų grupuotė prarado maždaug 16 proc. teritorijos, o nuo praėjusių metų sausio – daugiau nei ketvirtį.
„Jeigu įtrauktume ir dykumas, galėtume sakyti, jog prarasta jau pusė to, ką IV kontroliavo prieš kelerius metus“, – BBC radijui aiškino saugumo ekspertas Firas Abi Ali.
Bet dykumos – mažai ko vertos. Pagrindinė teroristinės grupuotės stiprybė slypi miestuose, kuriuos galima panaudoti savo reikmėms.
Didžiausio klestėjimo metu, prieš pusantrų metų, IV valdė žemes, kuriose gyveno 10 mln. žmonių. Dabar IHS tyrėjai spėlioja, kad jų likę apie 6 mln. Antai Manbidžo netekimas reiškė prarastą priėjimą prie Turkijos sienos, kuris garantavo nenutrūkstamą užsienio karių, ginklų, amunicijos tiekimą.
„Prarandi miestus – prarandi pajamas.
Žmones galima apmokestinti. Kai netenki teritorijos, nebelieka pinigų“, – tikino F.Abi Ali.
Nauja pabėgėlių banga
Net jeigu žiauri islamistų valdžia išnyks, Sirijoje ir Irake taika neįsivyraus. Spėliojama, kad gali sukilti ir etninės grupės, kurios iki šiol patyrė džihadistų priespaudą.
„Klausimas, kas nutiks daugybei žmonių, gyvenusių šioje valstybėje. Didžioji dalis jų patikėjo jos valstybingumo projektu, nes tie, kurie nepatikėjo, – pabėgo arba buvo išžudyti“, – pažymėjo E.Račius.
Anot islamo eksperto, galima prognozuoti, kad buvusioje IV teritorijoje prasidės tam tikras etninis valymas Irako šiitų ir kurdų rankomis.
„Kai IV bus sužlugdyta, Europa turi pasiruošti maždaug 2 milijonų žmonių antplūdžiui.
Jie, priešingai nei dabar atvykę migrantai, tiesiog nebeturės išeities, nes jiems grės susidorojimas, ir nelabai svarbu, ar tai darys režimas, ar įvairios kerštaujančios ginkluotos draugovės“, – teigė E.Račius.
M.Šešelgytės nuomone, regione reikėtų sukurti naujas institucijas, kurios valdymo, išteklių ir teisėtumo prasme pakeistų grupuotę.
O tai irgi taptų sunkiu išbandymu, mat Irakas ir Sirija etniniu požiūriu primena mozaiką.
„Klausimas, ar tai galėtų padaryti centrinė Irako valdžia. Ji turi didelį trūkumą – tai šiitų valdžia, kontroliuojanti sunitų regioną. Neaišku, kaip jai pavyktų įveikti susiskaldymą ir neapykantą“, – svarstė politologė.
Gali pakeisti pobūdį
Pokyčius nujaučia ir IV kovotojai. Su jais nuolat bendraujantis H.Hassanas BBC tikino pastebintis kai ką naujo.
„Jie tikrai susirūpinę. Jie jaučia, kad žmonės prarado užsidegimą, kurį jautė 2014 metais, kai prisidėjo prie augančio kalifato“, – teigė siras.
Net tie Sirijos ir Irako gyventojai, kurie rėmė – ar bent jau toleravo – džihadistų okupaciją, jau kalba kitaip nei anksčiau.
„Anksčiau rėmėjų užtekdavo, kad IV galėtų lengviau užimti kaimus. Tačiau situacija keičiasi“, – pabrėžė H.Hassanas.
Per pastaruosius du mėnesius IV neteko ir kelių aukščiausių savo vadeivų.
Per JAV oro antskrydžius rugpjūčio mėnesį žuvo išorinių operacijų vadovas Abu Mohammadas al-Adnani, o rugsėjį – informacijos ministru vadintas Wailas Adilas Hasanas Salmanas al-Fayadas.
Skaičiuojama, kad kartu su žuvusiaisiais IV neteko apie pusės karių, kurie anksčiau kovėsi už grupuotę.
Kilpa veržiasi ir aplink Mosulą. Mieste liko apie 5 tūkst. karių, tačiau šią savaitę dalis jų jau puolė bėgti.
Paprastiems gyventojams bombardavimų išvengti ne visada pavyksta – sugautus pabėgėlius islamistai kreipia link namų, kuriuos veikiausiai sprogdins koalicijos pajėgos.
Tačiau nurašyti islamistus dar anksti.
Taip mano ir knygos „Islamo valstybės“ istorija“ (orig. „ISIS: A History“) autorius Fawazas Gergesas.
Anot jo, IV skiriasi nuo kitų teroristinių grupuočių vienu svarbiu aspektu: jai pavyko užimti miestus, ištrinti senas sienas, nubrėžti naujas ir taip sukelti pasaulinę džihadizmo bangą.
„Net jeigu kalifatas Sirijoje ir Irake bus išardytas, judėjimas nežlugs, – tikino F.Gergesas. – Kalifato modelis kurstys jaunų džihadistų vaizduotę dar ilgus metus.“
Persikels į kitą šalį
O kur dėsis IV nusivylę ir vietos neberandantys kovotojai? Ekspertai pateikia skirtingas versijas, bet jos visos nedžiugina.
„Regionas yra neramus, tad jeigu nepavyks sukurti institucijų, kurios pakeistų IV, gali pildytis įvairūs scenarijai: gali grįžti „Al Qaeda“, gali susikurti nauja teroristinė organizacija arba ir pati IV gali išsiskaidyti į ląsteles ir veikti kitais metodais“, – teigė M.Šešelgytė.
Praradusi teritoriją Sirijoje ir Irake grupuotė galėtų pakeisti ir savo lėšų paskirstymo modelį – kaip ir kitos teroristinės organizacijos, daugiau pinigų skirti išorinėms operacijoms.
„Jeigu regione nebeliks vietos, dalis kovotojų, į Siriją ar Iraką atvykusių iš Vakarų Europos ar Rusijos, gali grįžti namo.
Europos saugumui tai tikrai nepadės, nes pastarieji žmonės yra įpratę kovoti ir gyventi iš karo“, – kalbėjo politologė.
E.Račiaus manymu, IV galėtų atgimti kokioje nors žlungančioje nacionalinėje pokolonijinėje valstybėje – Jemene, Somalyje, Nigerijoje, Nigeryje, Malyje ar bet kur kitur pasaulyje.
„Atrodo, kalifatas buvo sėkmingas projektas, jam pavyko ilgai išsilaikyti, todėl jis bus patrauklus kovotojams ir ateityje, – pabrėžė E.Račius. – Kitaip nei Sovietų Sąjungoje, kuriai sugriuvus žlugo ir komunizmas, ateityje kalifato griuvimas tikrai nesužlugdys džihadizmo ideologijos.“
Kovoti padeda ir pasaulio galiūnės
Nors džihadistų valdomus miestus dažniausiai išvaduoja sukilėlių grupuotės, šios operacijos negalėjo vykti be užsienio valstybių pagalbos. JAV ir Rusijos įsitraukimas į kovą su IV net vadinamas esminiu smūgiu, padėjusiu persverti galios pusiausvyrą ne džihadistų naudai.
Antai prieš Manbidžo išvadavimą amerikiečių aviacija įvykdė daugiau nei 50 oro antskrydžių prieš mieste įsitvirtinusius islamistus. Žuvo daugiau nei 2,5 tūkst. kovotojų, tarp kurių buvo net ir labai patyrusių vadeivų iš Rytų Europos ar Čečėnijos.
Antruoju tašku, po kurio IV pradėjo sparčiai silpnėti, galėjo tapti ir Turkijos kariuomenės įsitraukimas. Nors iš pradžių pajėgų puolimas nebuvo suderintas su JAV vadovaujamos koalicijos planu, JAV specialiųjų operacijų pajėgų kariai pradėjo kartu su turkais mokyti Sirijos sukilėlių grupuotes.
Irake šiuo metu esantys apie 5 tūkst. amerikiečių karių oficialiai čia atvyko patarti ir padėti Irako pajėgoms, tačiau JAV faktiškai suorganizavo puolimo planą ir, svarbiausia, padėjo susitarti šiitų, irakiečių ir kurdų kariuomenėms.
Nors Rusija daugiau bombarduoja ne IV pozicijas, bet visus Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui priešiškus elementus regione, jos oro antskrydžiai nuo praėjusio rugsėjo sugebėjo pakeisti jėgų pusiausvyrą regione. „Nesinori sakyti, kad amerikiečiai turėtų dėkoti rusams, tačiau jų žiaurus bombardavimas be atrankos tikrai padarė tam tikrą kruviną darbą, kad JAV dabar sudarytų sąlygas veikti kurdistano kariuomenei“, – svarstė E.Račius.
