Už savo pastangas šios moterys ketvirtadienį pelnė Europos
Parlamento skiriamą prestižinę Sacharovo žmogaus teisių premiją
Europos Parlamento liberaliosios frakcijos ALDE lyderis Guy
Verhofstadtas ketvirtadienį sakė, kad N.Murad ir
L.H.Ashar yra „įkvepiančios moterys, pademonstravusios
neįtikėtiną drąsą ir žmogiškumą pasibjaurėtino žiaurumo
akivaizdoje. Didžiuojuosi, kad joms buvo skirta 2016-ųjų Sacharovo
premija“.
N.Murad, smulkią, švelnaus balso jauną moterį, 2014 metų
rugpjūtį džihadistų judėjimo IV kovotojai
pagrobė iš jos gimtojo Kočo kaimo, esančio šalia šiaurinio Irako
Sindžaro miesto, ir atgabeno į Mosulą.
23 metų N.Murad, sakė, jog būdama ekstremistų grupuotės
nelaisvėje ji buvo kankinama ir prievartaujama.
IV privertė ją atsisakyti jezidų tikėjimo – senovinės
religijos, išpažįstamos daugiau kaip pusės milijono tikinčiųjų,
gyvenančių šiaurės Irake šalia Sirijos sienos.
„Pirmas dalykas, kurį jie mus privertė padaryti – atsiversti
į islamą“, – N.Murad sakė naujienų agentūrai AFP anksčiau
šiemet Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.
Gruodį ji sakė kalbą JT Saugumo Taryboje Niujorke ir prisiminė
savo vadinamąsias „vedybas“ su vienu iš IV pagrobėjų.
Jis tyčiodavosi iš jos, mušdavo ir liepdavo dažytis bei
rengtis apnuoginančiais rūbais, sakė ji Taryboje.
„Nebegalėjau daugiau kentėti prievartavimų ir kankinimo“,
– sakė ji aiškindama, kodėl nusprendė bėgti.
„Nepaprastai stipri“
L.H.Bashar taip pat yra kilusi iš Kočo kaimo ir buvo pagrobta,
kai jai tebuvo 16 metų.
„Ji yra nepaprastai stipri moteris, iškentėjusi dalykų,
kurių niekam nelinkėčiau“, – AFP sakė psichologas Janas
Kizilhanas, padėjęs organizuoti buvusios belaisvės gydymą
Vokietijoje.
„Ji matė, kaip daugelį jos artimų pažįstamų ir giminių
nužudė „Islamo valstybės“ džihadistai, dar prieš tai, kai ji
buvo pagrobta, paversta verge, keliskart parduota ir nuolat žaginama
kartu su kitomis merginomis jezidėmis“, – sakė jis.
Per 20 mėnesių, praleistų nelaisvėje, ji keletą kartų bandė
pabėgti, kol galiausiai jai pavyko.
Tačiau po pabėgimo L.H.Bashar pateko į vienos Irako ligoninės
direktoriaus rankas Havidžos mieste. Šis vyras taip pat prievartavo
ir žagino ją bei kelias kitas aukas.
Visgi L.H.Bashar pavyko pabėgti su dviem draugėmis. Pakeliui į
Kirkuko miestą vienos jų gyvybę pasiglemžė sprogusi mina, sakė
Mirza Dinnayi, Vokietijos ir Irako pagalbos grupės
„Air Bridge Iraq“ įkūrėjas.
M.Dinnayi rūpinasi L.H.Bashar nuo pat jos atvykimo į Vokietiją
balandį. Ji pabėgo gyva, tačiau po sprogimo liko baisių nudegimų
žymių ant jos veido. Mergina tai pat prarado dešinę akį.
„Genocidas privalo būti pripažintas“
N.Murad sakė, kad slapstydamasi Mosule, paskutinėje IV
tvirtovėje Irake, labai bijojo, jog jai niekas nepadės. Vis dėlto
galiausiai ją priglaudė viena musulmonų šeima.
„Jie pagamino man islamišką tapatybės kortelę“, –
nurodė N.Murad ir pridūrė, kad pasinaudojo šiais dokumentais,
kirsdama sieną į Kurdistaną.
2014 metais IV kovotojai surengė masines jezidų žudynes
Sindžare. Dėl to dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti
bėgti ir palikti pažeidžiamą bendruomenę dėl kilusios grėsmės.
JT ekspertai nurodė, kad IV ataka prieš jezidus buvo iš anksto
apgalvotas veiksmas, siekiant išnaikinti visą bendruomenę –
nusikaltimas, prilygstantis genocidui.
N.Murad sakė, kad per Sindžaro puolimą ji prarado šešis
brolius ir motiną.
Gyvendama perkeltųjų asmenų stovykloje Kurdistane mergina
susisiekė su jezidų gerovės organizacija „Yazda“. Ši padėjo
jai persikelti į Vokietiją ir apsigyventi su savo seserimi.
Savo kalbose ir interviu N.Murad išreiškė gilų nusivylimą
tarptautine bendruomene, kuri apleido jezidus ir paliko juos žiaurių
nusikaltėlių rankose.
Pasaulio lyderiai nesugebėjo „išgelbėti mūsų nuo šio
genocido“,sakė ji AFP, birželį pasakiusi kalbą viename JT
Žmogaus teisių tarybos renginyje.
„Kad atgautumėte jezidų pasitikėjimą, teks daug padaryti“,
– sakė ji renginyje.
N.Murad taip pat tapo Jungtinių Tautų Narkotikų ir
nusikalstamumo prevencijos biuro geros valios ambasadore, kurios
pareigos – dirbti su prekybos žmonėmis aukomis.
L.J.Bashar savo ruožtu, gyvena su seserimi pietų Vokietijoje ir
gydosi patirtus sužeidimus. Dabar ji vėl gali savarankiškai
vaikščioti, sakė M.Dinnayi.
Ji svajoja tapti pradinių klasių mokytoja ir likti gyventi
Vokietijoje.
„Ji labai stipri, linksma, turinti daug draugų asmenybė, –
sakė J.Kizilhanas. – Ji neprarado drąsos ir kovoja dėl
išlikimo.“