Tenka pripažinti, kad H.Clinton klaidos buvo sisteminės. Elektroninio pašto skandalą politikė bandė išspręsti, tikėdamasi, kad ilgainiui jis bus pamirštas. Tačiau skandalas, deja, nedingo. Galbūt ir jos pačios retorika galėjo būti kitokia, labiau pripažįstanti klaidą. Tačiau kita vertus ne viskas priklausė tik nuo jos. Teisėsaugos institucijos taip pat prisidėjo.
Kita H.Clinton klaida – galbūt savo rinkiminę kampaniją ji pernelyg grindė negatyvu D.Trumpo atžvilgiu, o ne pozityviais pasiūlymais, kokią Ameriką norėtų matyti ateityje.
Priežasčių, kodėl D.Trumpas rinkėjus palenkė į savo pusę, tikrai yra visas mišinys.
Jo žinia apie tai, kad Vašingtono politinis elitas yra korumpuotas, politinis elitas nesirūpina paprastais amerikiečiais, o sprendžia tik savas bėdas, pasiekė amerikiečius. Jis nuolat kartojo, kad pokyčių reikia. Visa ši žinia tapo stipresnė, kai jo oponente tapo H.Clinton.
Ji per visą savo kampaniją neišsprendė esminių problemų – jos įvaizdis dėl neskaidrumo, kažko nuslėpimo išliko stiprus. FTB skandalas su elektroninio pašto naudojimu tai tik dar stipriau įtvirtino.
Manau, kad H.Clinton pasirodė esąs labai tinkamas taikinys D.Trumpo kampanijai. Be abejo, vienareikšmiškai visko paaiškinti neįmanoma. Turbūt dar ilgai analizuosime ne tik visą abiejų kandidatų rinkimų kampaniją, bet ir šią naktį. Juk ir anksčiau žinojome šias H.Clinton silpnybes, tačiau neatrodė, kad jos gali ją sužlugdyti.
Kodėl viskas apsivertė aukštyn kojomis? Į šį klausimą atsakymo bus ieškoma dar ilgai.
Ne kartą sakyta, kad D.Trumpo rinkėjai – žemas pajamas gaunantys neišsilavinę baltieji amerikiečiai. Tačiau iš tiesų D.Trumpas neturi vienos aiškiai apibrėžtos rinkėjų kategorijos. Šiandieniniai rezultatai tą tik patvirtino. Dešimtys milijonų balsų, kuriuos jis gavo aiškus signalas, kad tai nėra tik viena rinkėjų grupė, kuri nusprendė, kad D.Trumpas turi būti JAV prezidentu.
Turime rinkėjų, kurie galbūt nori konservatyvesnės politikos ir dėl to balsavo už D.Trumpą. Kiti jį palaikė taip reikšdami nepasitenkinimą dėl imigracijos. Dar kiti savo balsą atidavė jam, nes yra nepatenkinti ekonomine padėtimi, laisva prekyba, „bėgančiais“ darbais į Kiniją.
Neturime pamiršti ir to, kad D.Trumpas buvo televizijos dėmesio centre visą laiką. Net ir tada, kai įsiveldavo į skandalus. Ko gero, ne veltui yra juokaujama, kad nėra blogos reklamos ir blogo dėmesio. Be to, tokiu būdu D.Trumpas televizijos eterį gaudavo nemokamai, kai kitiems kandidatams tekdavo už jį susimokėti.
D.Trumpas perrašė istoriją. Dėl įvairių priežasčių – kandidatūros tipo, iškilimo kelio, santykio su savo partija visos rinkiminės kampanijos laikotarpiu. Jis „perrašė“ visas rinkimų kampanijos taisykles. Jo pasisakymai, kurie atrodytų turėjo jį diskvalifikuoti iš rimtos kovos, jo nepaskandino. Galiausiai vyšnaite ant torto tapo paskutinė rinkimų naktis, kuri tikrai nebuvo tokia, kokios tikėjosi net geriausi ir iškiliausi ekspertai ir analitikai.
Kita vertus, panašius pokyčius mes matome ne tik JAV politikoje, bet ir Europos šalyse. Politinė tvarka, kuri susiklostė XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje patiria vis daugiau smūgių.
JAV poliarizacija yra labai stipri ir ji niekus nedings. Po ketverių metų turėsime naujus rinkimus ir galimai matysime kažką panašaus.
Vis dėlto tam, kuris šiandien laimės, gali trūkti autoriteto valdyti šalį, nes labai daug žmonių nenorės laikyti jo savo prezidentu. Jie jį vertins kaip netikėtai, neplanuotai tapusiu valstybės išrinktuoju, tikrai nepateisinančiu visos šalies poreikių. O tai nėra gera tendencija.
Labai svarbu, kad būtų išlaikytos strateginės užsienio politikos linijos, kurios nesikeičia kelios dešimtys metų. Tai būtų gera žinia Lietuvai. Juolab, kad sprendimai šioje srityje priimami ne tik prezidento, bet ir Kongreso, kuris neleistų tokių staigių ir radikalių pokyčių, kuriuos žada D.Trumpas.
