Į didžiąją politiką dabar jau buvęs Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas atėjo prieš kelis dešimtmečius. 1992 ekonomistas buvo pakviestas tuomečio premjero Jegoro Gaidaro būti juo patarėju. Per daugiau nei 20 metų jis nuėjo ilgą kelią – ne kartą buvo svarbiausių šalies politikų patarėju, finansų ministro pavaduotoju, Centrinio banko pirmininko pavaduotoju.
Galiausiai tapo ekonomikos ministru. Tačiau iš šios kedės jam teko keliauti tiesiai į areštinę. Tiesa, neilgam. Antradienio vakarą nuspręsta A.Uliukajevui skirti namų areštą. Tad iki sausio 15 dienos, kol vyks tyrimas, buvęs ministras galės šiltai sėdėti namuose.
Tiesa, rusai pasidalino į dvi stovyklas – vieni buvusį ministrą gina, o kiti reikalauja griežčiausios bausmės. Pats A.Uliukajevas kaltinimus, suprantama, neigia.
Nors Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas iš karto po A.Uliukajevo suėmimo tvirtino, kad „prieš įstatymą visi lygūs“, panašu, kad taip nėra. „Butyrkos“ ir „Matroskos“ kamerose sėdi daugybė valdininkų ir eilinių žmonių, kurie nemalonumų su teisėsauga sulaukė už daug mažesnius kyšius, nei tas, kurį paėmė A.Uliukajevas.
Vis dėlto vienas labiausiai rūpimų klausimų – kaip Rusijos ministras, patyręs ekonomistas sugebėjo patekti į tokią situaciją.
„Reikia būti tikri bepročiu, kad reikalautum kyšio iš „Rosneft“ kompanijos vadovo, kuris faktiškai yra vienas įtakingiausių žmonių mūsų šalyje“, – antradienį sakė Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas. Tikrai, vargu, ar A.Uliukajevas nežinojo, kad „Rosneft“ vadovas Igoris Šečinas Rusijoje ne eilinis žmogelis.
Karjeros pradžia
Į politiką A.Uliukajevą atvedė pažintis su J.Gaidaru. Jie abu lankė tą patį universitetą, abu buvo ekonomistai. Vėliau kartu dirbo laikraštyje, kur A.Uliukajevas tapo J.Gaidaro pavaduotoju, pastarajam užėmus ekonomikos redaktoriaus pareigas. Galiausiai abu atsidūrė Kremliuje.
1999 metais, kuomet jau buvo aišku, kad prezidentu po Boriso Jelcino taps Vladimiras Putinas, A.Uliukajevas netgi parašė reklaminį bukletą, kuriame palaikė būsimąjį prezidentą ir jo šalies vizijas.
Nenuostabu, kad V.Putinui tapus prezidentu, Kremliuje atsirado vieta ir A.Uliukajevui. Jis tapo pirmuoju finansų ministro Aleksejaus Kudrino pavaduotoju. Jis tapo atsakingas už saugumo struktūrų finansavimą ir kreditų politiką. Šioje pareigose jis dirbo ketverius metus.
Vėliau jis išėjo į Rusijos Centrinį banką, kur devynerius metus buvo pirmininko pavaduotoju.
2013 m. A.Uliukajevas sugrįžo į Kremlių. Šį kartą jam patikėta dar šiltesnė vieta – ekonomikos plėtros ministro.
Maskvos fondo „Ekonomikos politika“ direktorius Andrejus Movčanas tikino, kad A.Uliukajevas ir visa Ekonomikos plėtros ministerija dirbo taip, jog sunkų būtų įvardinti, ką iš tiesų jie veikė.
„Ministerija ir A.Uliukajevas nesikišo ten, kur manė nesant reikalo. Atrodė, kad jų užduotis – palaikyti balansą ekonomikoje. Viena vertus gal ir gerai, nes nieko nesugadino. Kita vertus – jie nieko ir nesukūrė. Apkritai kyla klausimas, ar ministerija dirbo savarankiškai ar tik vykdė iš aukščiau duotus nurodymus ir pagrindinė jų užduotis buvo nesikišti ir nesiginčyti“, – teigė A.Movčanas.
Drįso ginčytis
O diskutuoti ir netgi pašiepti V.Putiną, kaip tikino jį pažįstantieji, A.Uliukajevas vis dėlto drįso. Net viešai. Kartą V.Putinui sukvietus už ekonomiką atsakingus politikus ir valdininkus, A.Uliukajevas leido sau daugiau nei kas nors kitas.
Tuomet, suvokęs, kad šalis yra visiškoje ekonominėje izoliacijoje dėl Europos Sąjungos sankcijų ir viso Vakarų pykčio, V.Putinas klausė: „Tai koks jūsų planas?“
Tada A.Uliukajevas atšovė: „Mūsų planas? Gerbiamas prezidentė, aš maniau, kad veiksmų planą turite jūs.“
Taip elgtis su Rusijos prezidentu nedrįsdavo niekas.
Konfliktas su „Rosneft“
A.Uliukajevas buvo suimtas lapkričio 15 dieną už tai, kad reikalavo ir paėmė kyšį iš kompanijos „Rosneft“, kurios didžioji akcijų dalis priklauso Rusijos vyriausybei. Kyšio sumą įspūdinga – 2 milijonai JAV dolerių (1,86 mln. eurų). Tiek jis esą pareikalavo už tai, kad būtų patvirtinta, jog „Rosneft“ už 5,2 mlrd. JAV dolerių įsigijo mažesnės naftos pramonės grupės „Bašneft“ kontrolinį akcijų paketą.
„A.Uliukajevas sulaikytas su įkalčiais, kai paėmė kyšį. Kalbama apie pinigų prievartavimą ir grasinimus „Rosneft“ atstovams“, – sakė Tyrimų komiteto atstovės Svetlana Petrenko.
Tiesa, ji nenurodė, kas įteikė kyšį A.Uliukajevui.
Buvęs parlamentaras Genadijus Gudkovas, aktyvus Kremliaus kritikas, seniau tarnavęs KGB, sakė, kad tai esąs kovos už valdžią aukštu lygiu rezultatas. Pasak jo, „tai ne kova su korupcija, o įnirtinga vidinė kova už įtaką, finansų srautus ir postus“.
Ekonomikos plėtros ministerijoje antradienį vyravo chaosas. Sužinoję apie vado suėmimą, darbuotojai pusdienį neatsiliepė telefonu, nekomentavo situacijos. Galiausiai vis dėlto drįso atskleisti kelias situacijos detales Rusijos žiniasklaidai.
Portalui „Meduza“ jie teigė nesuprantantys, už ką A.Uliukajevas galėjo paimti kyšį.
„Ministerijos pozicija kalbant apie „Rosneft“ ir „Bašneft“ sandorį nebuvo esminė. Net jeigu ministerija nebūtų jam pritarusi, jau po pusdienio viskas būtų sutvarkyta taip, kaip reikia sėdintiems aukščiau“, – portalas cituoja šaltinį iš Ekonomikos plėtros ministerijos.
Pasak jo, A.Uliukajevas užsitraukė nemalonę esą už tai, kad kritikavo valstybinių įmonių įtakos didinimą šalies ekonomikoje
A.Uliukajevas jau anksčiau buvo įsivėlęs į ginčą su „Rosneft“ vadovu I.Sečinu. 2014 metais pastarasis kreipėsi į Ekonomikos plėtros ministerija prašydamas skirti „Rosneft“ įmonei 2,44 trilijonų rublių realizuoti 28 projektus. Iš pradžių A.Uliukajevas liepė I.Sečinui pataisyti pateiktą prašymą, o galiausiai vis tiek jį atmetė.
2015 metais vis dėlto vienam projektui įgyvendinti „Rosneft“ gavo pinigų iš Ekonomikos plėtros ministerijos, tačiau suma buvo keliasdešimt kartų mažesnė. Tuomet kalbėta, kad paramą kompanija gavo ministerijai sulaukus skambučio „iš aukščiau“.
Versijų daug
A.Uliukajevas yra aukščiausio rango pareigūnas, sulaikytas dėl įtarimų korupcija nuo pat 2000 metų, kai prezidentu tapo Vladimiras Putinas. Šis sulaikymas sužadino spėliojimus, ar tik nėra ši byla susijusi su kova dėl valdžios šalies viduje.
A.Uliukajevo advokatai tvirtino, kad jis tų pinigų „nelietė“, nors nepaneigė, kad šioje istorijoje pinigai tikrai egzistavo.
V.Putinas, Dūmos deputatai ragina šią „sudėtingą istoriją nagrinėti išsamiai“, nes esą neatsakytų klausimų daugybė.
„Tai labai rimti kaltinimai, kuriems reikia rimtų įrodymų“, – teigė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
O kas iš tiesų įvyko, panašu, kol kas atsakyti niekas negali. Arba bent jau nesiruošia. Tuo metu vieni stoja ginti A.Uliukajevo, kiti kritikuoti teisėsaugos sprendimą skirti jam tik namų areštą.
„Greičiausiai kažkas kompanijoje „Rosneft“ sumanė parodyti savo galią“, – portalui „Meduza“ komentavo Ekonomikos plėtros ministerijos šaltinis.
Viešai pasklido ir svarstymai, kad A.Uliukajevo suėmimas – V.Putino demonstratyvus bandymas parodyti, kad šalyje vykdoma kova su korupcija.
