81 metų vienuolis penktadienio vakarą pradės keturias dienas truksiantį vizitą Mongolijoje, kur daugiausiai gyvena budistai. Jo vizitą organizatoriai apibūdina kaip visiškai religinio pobūdžio ir nurodo, kad neplanuojama jokių susitikimų su valdžios pareigūnais.
Nepaisant to, Kinijos užsienio reikalų ministerija dar sykį pakartojo savo griežtą prieštaravimą visoms Dalai Lamos kelionėms į užsienį. Pastarasis po nepavykusio sukilimo 1959 metais prieš kinų valdžią buvo priverstas pasitraukti iš Tibeto į Indiją.
Dalai Lama yra „politinis tremtinys, kuris ilgą laiką dalyvauja Kinijos veiklos skaldyme religijos vardu, norėdamas atskirti Tibetą nuo Kinijos“, sakė ministerijos atstovas Geng Shuangas.
„Mes griežtai reikalaujame, kad Mongolija, norėdama išlaikyti bendrą saugaus ir pastovaus dvišalių santykių vystymosi situaciją, rimtai laikytųsi savo įsipareigojimų dėl su Tibetu susijusių problemų ir neleistų Dalai Lamos vizito ir jokia forma nesuteiktų paramos ir naudos Dalai Lamos klikai“, – sakė jis.
Mongolijos ekonomika, kurios pagrindiniai stulpai – galvijininkystė ir gamtinių išteklių gavyba, yra smarkiai priklausoma nuo Kinijos. Valstybė šiuo metu derasi su Pekinu dėl 4,2 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. eurų) paskolos, turinčios ištraukti Mongoliją iš gilios recesijos.
Mongolijoje išpažįstamas yra artimai susijęs su tibetietiškuoju, o Dalai Lama ten yra tradiciškai laikomas pagrindiniu dvasiniu lyderiu. Šalyje pirmą kartą iš aštuonių jis lankėsi 1979 metais, kai Mongolija tebebuvo valdoma komunistų.
