81 metų vienuolis penktadienio vakarą pradės keturias dienas
truksiantį vizitą Mongolijoje, kur daugiausiai gyvena budistai. Jo
vizitą organizatoriai apibūdina kaip visiškai religinio pobūdžio
ir nurodo, kad neplanuojama jokių susitikimų su valdžios
pareigūnais.
Nepaisant to, Kinijos užsienio reikalų ministerija dar sykį
pakartojo savo griežtą prieštaravimą visoms Dalai Lamos kelionėms
į užsienį. Pastarasis po nepavykusio sukilimo 1959 metais prieš
kinų valdžią buvo priverstas pasitraukti iš Tibeto į Indiją.
Dalai Lama yra „politinis tremtinys, kuris ilgą laiką
dalyvauja Kinijos veiklos skaldyme religijos vardu, norėdamas
atskirti Tibetą nuo Kinijos“, sakė ministerijos atstovas Geng
Shuangas.
„Mes griežtai reikalaujame, kad Mongolija, norėdama išlaikyti
bendrą saugaus ir pastovaus dvišalių santykių vystymosi
situaciją, rimtai laikytųsi savo įsipareigojimų dėl su Tibetu
susijusių problemų ir neleistų Dalai Lamos vizito ir jokia forma
nesuteiktų paramos ir naudos Dalai Lamos klikai“, – sakė jis.
Mongolijos ekonomika, kurios pagrindiniai stulpai –
galvijininkystė ir gamtinių išteklių gavyba, yra smarkiai
priklausoma nuo Kinijos. Valstybė šiuo metu derasi su Pekinu dėl
4,2 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. eurų) paskolos, turinčios ištraukti
Mongoliją iš gilios recesijos.
Mongolijoje išpažįstamas yra artimai susijęs su
tibetietiškuoju, o Dalai Lama ten yra tradiciškai laikomas
pagrindiniu dvasiniu lyderiu. Šalyje pirmą kartą iš aštuonių jis
lankėsi 1979 metais, kai Mongolija tebebuvo valdoma komunistų.