Kinija „griežtai prieštarauja antikiniškai separatistinei Dalai Lamos veiklai bet kurioje šalyje, bet kokiu vardu ir bet kokiu pajėgumu“, – penktadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas.
Kinija taip pat pareikalavo, kad Mongolija „neleistų Dalai Lamos vizito ir jokia forma nesuteiktų paramos ir naudos Dalai Lamos klikai“.
Kadangi ši šalis, kurioje daugiausia gyvena budistų, yra itin priklausoma nuo prekybos su Kinija, Mongolija bandė nesupykdyti savo didžiosios kaimynės, kuri Nobelio taikos premijos laureatą laiko nesąžiningu separatistu, pasiryžusiu suskaldyti Kiniją.
Vis dėlto dvasinis lyderis greičiau siekia ne visiškos Tibeto nepriklausomybės, o autonomijos.
Mongolijos užsienio reikalų ministras Cendijnas Munch-Orgilas penktadienį sakė, kad Dalai Lamos vizitas niekaip nesusijęs su vyriausybe.
Ištremtasis Tibeto dvasinis lyderis į Mongolijos sostinę Ulan Batorą atvyko penktadienį ir bus ten iki lapkričio 22 dienos.
Oro uoste žurnalistams jis sakė, kad Mongoliją ir Tibetą sieja „unikalūs ir seni santykiai“, lyg meistro ir mokinio.
„Noriu, kad mongolai savo gyvenime naudotųsi naujųjų laikų švietimo ir mokslo pasiekimais ir vystytų savo šalį, tačiau išlaikytų ir savo gražias etikos tradicijas, pavyzdžiui, pagarbą pagyvenusiems žmonėms ir žmonišką vienų su kitais elgesį“, – sakė jis,
81 metų tibetiečio šeštadienį kelias valandas laukė šimtai vienuolių ir maldininkų, o lauke tuo metu spaudė minus 20 laipsnių pagal Celsijų šaltis. Dalai Lama yra ypač gerbiamas asmuo šioje šalyje, o daugelis šeimų savo namų altorėliuose laiko jo nuotraukas.
Mongolijoje išpažįstamas budizmas yra artimai susijęs su tibetietiškuoju.
Vienuolis Dolgorijnas Lchagva naujienų agentūrai AFP sakė, kad apledėjusiais keliais jis nukeliavo 600 km, kad grįžęs namo galėtų perduoti Dalai Lamos žinutę vietos tikintiesiems.
73 metų rusė Dariceren Luvsanova sakė, kad kirto sieną ir važiavo 12 valandų, kad pamatytų jį Gandantegčileno vienuolyne Ulan Batore, kur jis dalyvavo budistų apeigose.
Praėjus kelioms valandoms Dalai Lama išėjo į lauką pasveikinti ir palaiminti maldininkų, o daugelis jų laikė ilgus šilkinius kaspinus – tradicinį pagarbos simbolį.
„Pažiūrėkit, kiek daug žmonių norėjo pamatyti Dalai Lamą. Mūsų norui nesutrukdys Kinijos reikalai“, – AFP sakė 25 metų vienuolis Šinebajarijnas Luvsancerenas.
Nepaisydama Kinijos reikalavimo Ulan Batorui jo neįsileisti, „Mongolija parodė, kad ji yra demokratiška ir nepriklausoma šalis, galinti priimti savarankiškus sprendimus“, pridūrė jis.
Dalai Lamos vizitą organizavusio vienuolyno atstovai apibūdina jį kaip visiškai religinio pobūdžio ir niekaip nesusijusį su politika.
Pastarąjį kartą Dalai Lama lankėsi didelėje, bet retai apgyvendintoje šalyje 2011 metais, kai Kinijoje buvo kilusi protestuojančių tibetiečių susideginimo banga. Jie buvo nepatenkinti religinėmis represijomis ir augančiu kinų (hanių), pagrindinės šalies etninės grupės, dominavimu.
