Balsavimo teisę turi 6,2 mln. piliečių, kuriems tenka rinktis net iš 27 kandidatų į prezidentus.
Šios skurdžiausios Amerikoje šalies žmonėms teko sunkiai kautis su vergove, kolonializmu, dešimtmečius korumpuotos autokratijos, o pastaruoju metu ir su virtine stichinių nelaimių.
Praėjus trims dešimtmečiams nuo Duvalier šeimos diktatūros, šį sekmadienį vykstantys atidėlioti prezidento ir parlamento rinkimai suteikia galimybę pradėti kurti konstitucinės valdžios institucijas.
Tačiau daugybė iššūkių – skurdas, pilietiniai neramumai, korupcija, skaudžios 2010-ųjų žemės drebėjimo pasekmės, choleros epidemija, praėjusį mėnesį siautėjęs uraganas – temdo nuotaiką per dabartinius rinkimus.
Pirmasis prezidento rinkimų ratas turėjo vykti spalio 9 dieną, bet buvo atidėtas dėl spalio 4 dieną siaurėjusio uragano „Matthew“.
Prezidento rinkimai turėjo vykti dar 2015-ųjų spalį, bet anuomet žlugo dėl masinio klastojimo.
Dėl rinkimų atidėjimo prezidentas, populiarus dainininkas Michel Martelly, šiemet vasario 7 dieną, kaip reikalauja konstitucija, negalėjo perleisti postą naujam išrinktajam.
Haičio įstatymų leidėjai vasario 14 išrinko Jocelerme'ą Privert'ą laikinuoju šalies prezidentu ir taip užpildė valdžios vakuumą, prieš savaitę pasitraukus iš posto M.Martelly ir atidėjus jo įpėdinio rinkimus dėl smurto baimės.
62-ejų J.Privert'as aplenkė du kitus kandidatus – Dejaną Belizaire'ą ir Edgarą Leblancą Filsą, kurie abu yra buvę Senato pirmininkai.
M.Martelly penkerių metų kadencija baigėsi vasario 7 dieną be įpėdinio.
Haityje laikinoji vyriausybė pastarąjį kartą buvo suformuota 2004 metais. Ji perėmė valdžią chaotiškomis dienomis, kai prezidentas Jeanas Bertrand'as-Aristide'as buvo nuverstas per sukilimą, o stabilizuoti padėties į šalį buvo atsiųsti Jungtinių Tautų taikdariai.
