Prieš rinkimus D.Trumpas kartojo, kad „islamas nekenčia amerikiečių“, siūlė sukurti nacionalinį JAV gyvenančių musulmonų registrą ir žadėjo sustabdyti imigraciją iš islamiškų šalių.
Nors dalis amerikiečių musulmonų šiuos žodžius laikė tik rinkimų kampanijos retorika, pastaruoju metu D.Trumpo komandą papildę žmonės nerimą tik sustiprino.
17-metė Niujorko Kvinso rajono gyventoja Sara Khan teigė nežinanti, ar jos iš Pakistano kilusi šeima galės likti Amerikoje.
„Ką darysime, jeigu jis (D.Trumpas – Red.) mėgins mus išspirti lauk? Žmonės iš viso pasaulio atvyksta čia ieškoti laisvės, bet dabar nežinau, kas ta laisvė, jeigu vienas žmogus gali ją atimti“, – nerimavo paauglė.
Paskyrimai sustiprino baimes
Patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postą D.Trumpas pasiūlė buvusiam generolui Michaelui Flynnui, kuris anksčiau rašė, kad „musulmonų baimė yra racionali“, islamą vadino „politine ideologija“ ir „piktybiniu naviku“.
O Centrinės žvalgybos valdybos vadovu išrinktasis prezidentas paskyrė Kanzaso valstijos Atstovą Kongrese Mike’ą Pompeo, kuris teigė, kad dėl teroro atakų kalti „dauguma JAV musulmonų lyderių“, nes nepasisakė prieš jas pakankamai aiškiai.
Generalinio prokuroro postas buvo pasiūlytas Alabamai atstovaujančiam senatoriui Jeffui Sessionsui, kuris pritarė draudimui į JAV atvykti musulmonams.
Kiti D.Trumpo rėmėjai viešai lygino siūlymus registruoti musulmonus su Antrojo pasaulinio karo laikais JAV gyvavusiomis japonų koncentracijos stovyklomis.
„Anksčiau rimtai nevertinau D.Trumpo pasisakymų ir už baltųjų teises kovojančių nacionalistų. Šie žmonės iš JAV politikos pakraščių atsidūrė pačiame dėmesio centre, o tai turėtų visus gąsdinti“, – teigė Jeilio universiteto JAV ir religijos studijų profesorė Zareena Grewal.
Su sirais pabėgėlių centre Fynikse dirbanti 37 metų irakientė Hanan Hassan teigė, kad jos ir jos klientų nuotaika drastiškai pasikeitė: „Kai kurie iš mūsų bijo, kad mus išsiųs atgal. Mūsų vaikai turi problemų mokyklose.“
Paprasti amerikiečiai palaiko
Tiesa, JAV gyvenantys musulmonai prisipažino sulaukę palaikymo iš kitų religijų atstovų. Krikščionių ir žydų organizacijų lyderiai jau kreipėsi į D.Trumpą prašydami išlaikyti rinkimų naktį duotą pažadą ir tapti „visų amerikiečių prezidentu“.
Fynikso musulmonų bendruomenės centro vadovas Usama Shami teigė sulaukęs ir daugiau žmonių penktadienio pamaldose, o kiti amerikiečiai žadėjo registruotis kaip musulmonai, jeigu panašus registras būtų sukurtas.
„Tai ramina, tačiau problema, kad 2016-aisiais – beveik 2017-aisiais – mes einame atgal. Padaryti Ameriką vėl didžia? Kaip? Sukurti koncentracijos stovyklas kaip tos, kuriose buvo laikomi japonai? Į svarbiausias pozicijas paskirti islamofobus?“ – klausė U.Shami.
Tačiau ne visi musulmonai tiki, kad D.Trumpo kalbos virs tikrais darbais.
„Jis yra verslininkas, o verslininkai kasdien dėvi aibę skirtingų kaukių. Abejoju, ar jis vykdys šiuos planus, tačiau niekas nėra ramus“, – teigė 42 metų imigrantas iš Egipto Heshemas Hassane’as.
Bijo radikalizacijos
Daug musulmonų labiau bijo ne D.Trumpo administracijos politikos, bet priešiškos atmosferos tarp žmonių, kurią ši politika sukuria. JAV federalinio tyrimų biuro duomenimis, per praėjusius metus neapykantos nusikaltimų prieš musulmonus įvykdyta 67 proc. daugiau nei 2014-aisiais, o 2016-aisiais jų bus dar daugiau.
„Žmonės iš visos šalies kasdien man skambina norėdami pranešti apie incidentus ir užpuolimus, bet aš jiems kartoju, kad nesu D.Trumpo ypatingųjų situacijų skambučių operatorė, – teigė profesorė Z.Grewal. – Amerikiečiai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Jie klausia manęs: „Ar mums įsigyti ginklą? Ar mums nusipirkti šunį?“
Tačiau dažniausiai musulmonai baiminasi to, kad politinės atmosferos ir vyriausybės veiksmų atstumti bendruomenės nariai gali pasiduoti islamo ekstremistų šauksmams ir vilionėms surengti teroro išpuolius.
„Tokiems žmonėms, kurie yra nustumti į paraštes, daug labiau patinka, ką sako grupuotės „Islamo valstybė“ propaganda“, – įspėjo Amerikos islamo ryšių tarybos vadovas Nihadas Awadas.
