Penktadienį atliktos visuomenės apklausos rodo, kad rinkimuose,
kuriuose iš viso dalyvauja septyni kandidatai, daugiausia – 30
proc. – balsų gaus 62 proc. buvęs šalies ministras pirmininkas
Francois Fillonas, ėjęs šias pareigas prie
prezidento Nicolas Sarkozy.
Taip pat rinkimuose dalyvaujantis pastarasis turėtų gauti 29
proc. balsų, o trečioje vietoje turėtų atsidurti 71 metų taip pat
buvęs Prancūzijos vyriausybės vadovas Alainas Juppe.
Amerikos stiliaus pirminius prezidento rinkimus Prancūzijos
centro dešinieji surengė reaguodami į augantį kraštutinių
dešiniųjų pažiūrų partijos Nacionalinio fronto populiarumą po
to, kai į Europą plūstelėjo didžiulė imigrantų banga bei
Prancūzijoje įvyko keli džihadistų surengti teroro išpuoliai.
Šie rinkimai yra itin svarbūs, kadangi Prancūzijos kairieji yra
susiskaldę. Manoma, kad lapkričio 27 d. antrame pirminių rinkimų
ture laimėjęs kandidatas gegužę prezidento rinkimuose nugalės
Nacionalinio fronto lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen).
„Mes tikėjomės dvikovos, o pasidarė trijų dalyvių
konkursas“, – susiklosčiusią situaciją pavadino politologas
Jerome'as Jaffre.
Stiliaus klausimas
Per ketvirtadienį surengtus paskutinius TV debatus, kuriuose
dalyvavo visi septyni kandidatai, nė vienas jų smarkiai
neišsiskyrė. Tačiau po debatų apklausti žiūrovai sakė, kad
jiems geriausiai atrodė F. Fillonas.
Trijų pagrindinių kandidatų programos yra panašios ir paremtos
siekiu stiprinti saugumą šalyje, kuri po kelių teroro išpuolių
gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis. Visi trys taip pat nori
stiprinti Europos sienas ir mažinti imigracija. Taip pat kalbama ir
apie mokesčių mažinimą.
Galiausiai rinkėjų sprendimas priklausys nuo kandidatų
stiliaus.
N. Sarkozy pabrėžia esantis „kietas vaikinas“ ir būsiąs
geresnis pasirinkimas nei švelnaus būdo A. Juppe, turint reikalų su
D. Trumpu.
Tuo tarpu verslo pasaulyje populiarus F. Fillonas žada radikalių
ekonominių reformų, tačiau socialiniu klausimu jo pozicija tarp
trijų pagrindinių kandidatų yra konservatyviausia.
Allenui Juppe itin naudingas didžiulis dabartinio prezidento
Fransois Hollande'o ir N. Sarkozy nepopuliarumas.
Pastarasis išlieka nepopuliarus, nors jo prezidento kadencija
baigėsi prieš ketverius metus.
Manoma, kad įtakos sekmadienio rinkimų rezultatams turės ir
tai, kiek kairiųjų pažiūrų rinkėjų bus pasirengę susimokėti
du eurus ir pasirašyti deklaraciją, jog jie palaiko „centro
dešinės vertybes“, kad galėtų balsuoti šiuose pirminiuose
rinkimuose.
Tai padariusieji, kaip manoma, veikiausiai balsuos prieš N.
Sarkozy.
Ekspertų teigimu, rinkimų baigtis antrajame ture lapkričio 27
d. turės įtakos tam, ar dabartinis šalies prezidentas F.
Hollande'as praneš apie savo siekį būti perrinktu.
Beje, tai, kad sieks Prancūzijos prezidento posto, kaip
nepriklausomas kandidatas, paskelbė ir 38 metų buvęs ūkio
ministras Emmanuelis Macronas.
Rinkimų apylinkės sekmadienį dirbs iki 18 val. Grinvičo laiku
(20 val. Lietuvos laiku), o pirmųjų rezultatų laukiama maždaug
21.30 val. Grinvičo laiku (23.30 val. Lietuvos laiku).