Penktadienį atliktos visuomenės apklausos rodo, kad rinkimuose, kuriuose iš viso dalyvauja septyni kandidatai, daugiausia – 30 proc. – balsų gaus 62 proc. buvęs šalies ministras pirmininkas Francois Fillonas, ėjęs šias pareigas prie prezidento Nicolas Sarkozy.
Taip pat rinkimuose dalyvaujantis pastarasis turėtų gauti 29 proc. balsų, o trečioje vietoje turėtų atsidurti 71 metų taip pat buvęs Prancūzijos vyriausybės vadovas Alainas Juppe.
Amerikos stiliaus pirminius prezidento rinkimus Prancūzijos centro dešinieji surengė reaguodami į augantį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos Nacionalinio fronto populiarumą po to, kai į Europą plūstelėjo didžiulė imigrantų banga bei Prancūzijoje įvyko keli džihadistų surengti teroro išpuoliai.
Šie rinkimai yra itin svarbūs, kadangi Prancūzijos kairieji yra susiskaldę. Manoma, kad lapkričio 27 d. antrame pirminių rinkimų ture laimėjęs kandidatas gegužę prezidento rinkimuose nugalės Nacionalinio fronto lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen).
„Mes tikėjomės dvikovos, o pasidarė trijų dalyvių konkursas“, – susiklosčiusią situaciją pavadino politologas Jerome'as Jaffre.
Stiliaus klausimas
Per ketvirtadienį surengtus paskutinius TV debatus, kuriuose dalyvavo visi septyni kandidatai, nė vienas jų smarkiai neišsiskyrė. Tačiau po debatų apklausti žiūrovai sakė, kad jiems geriausiai atrodė F. Fillonas.
Trijų pagrindinių kandidatų programos yra panašios ir paremtos siekiu stiprinti saugumą šalyje, kuri po kelių teroro išpuolių gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis. Visi trys taip pat nori stiprinti Europos sienas ir mažinti imigracija. Taip pat kalbama ir apie mokesčių mažinimą.
Galiausiai rinkėjų sprendimas priklausys nuo kandidatų stiliaus.
N. Sarkozy pabrėžia esantis „kietas vaikinas“ ir būsiąs geresnis pasirinkimas nei švelnaus būdo A. Juppe, turint reikalų su D. Trumpu.
Tuo tarpu verslo pasaulyje populiarus F. Fillonas žada radikalių ekonominių reformų, tačiau socialiniu klausimu jo pozicija tarp trijų pagrindinių kandidatų yra konservatyviausia.
Allenui Juppe itin naudingas didžiulis dabartinio prezidento Fransois Hollande'o ir N. Sarkozy nepopuliarumas. Pastarasis išlieka nepopuliarus, nors jo prezidento kadencija baigėsi prieš ketverius metus.
Manoma, kad įtakos sekmadienio rinkimų rezultatams turės ir tai, kiek kairiųjų pažiūrų rinkėjų bus pasirengę susimokėti du eurus ir pasirašyti deklaraciją, jog jie palaiko „centro dešinės vertybes“, kad galėtų balsuoti šiuose pirminiuose rinkimuose.
Tai padariusieji, kaip manoma, veikiausiai balsuos prieš N. Sarkozy.
Ekspertų teigimu, rinkimų baigtis antrajame ture lapkričio 27 d. turės įtakos tam, ar dabartinis šalies prezidentas F. Hollande'as praneš apie savo siekį būti perrinktu.
Beje, tai, kad sieks Prancūzijos prezidento posto, kaip nepriklausomas kandidatas, paskelbė ir 38 metų buvęs ūkio ministras Emmanuelis Macronas.
Rinkimų apylinkės sekmadienį dirbs iki 18 val. Grinvičo laiku (20 val. Lietuvos laiku), o pirmųjų rezultatų laukiama maždaug 21.30 val. Grinvičo laiku (23.30 val. Lietuvos laiku).
