Ši žinia pakurstė rimtas abejones, ar pusantrų metų su pertraukomis vykstančiose derybose pavyks sėkmingai išspręsti ne vieną dešimtmetį trunkantį ginčą tarp Kipro graikų ir turkų bendruomenių.
Kipro vyriausybės atstovas Nicos Christodoulides sakė, kad Jungtinių Tautų remiamos derybos, kuriose sprendžiama, kokio dydžio teritorijas Kipro graikai ir turkai administraciškai kontroliuos būsimoje federacinėje valstybėje, konkrečių rezultatų nedavė.
„Tai niekam nėra gerai“, – sakė N.Christodoulides žurnalistams antradienį po vidurnakčio, kai derybos nutrūko.
„Mes tikrai nesame patenkinti tuo, kaip viskas baigėsi“, – pridūrė jis.
JT išplatintame pareiškime rašoma, kad Kipro prezidentui Nicos Anastasiades ir Kipro turkų lyderiui Mustafai Akinci per dvi dienas ant Pelerino kalno šalia Ženevos ežero vykusias derybas nepavyko sumažinti nuomonių skirtumų dėl teritorinių aspektų.
„Nepaisant visų įmanomų pastangų, jiems nepavyko pasiekti reikalingo pozicijų suartėjimo dėl teritorinių pakeitimų kriterijų, kuris atvertų kelią paskutiniam derybų etapui“, – rašoma JT pareiškime.
Susitarimas teritoriniu klausimu būtų leidęs organizuoti galutinį viršūnių susitikimą, kuriame Graikija, Turkija ir buvusi Kipro kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija tartųsi dėl to, kaip įgyvendinti saugumo priemones suvienytoje saloje.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.
Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebėra dislokavusi 35 tūkst. karių.
JT pareiškime rašoma, kad N.Anastasiadis ir M.Akinci nusprendė grįžti į Kiprą „apsvarstyti, kaip toliau judėti pirmyn“.
JT pasiuntinys Kiprui, Norvegijos diplomatas Espenas Barthas Eide, informuos apie derybas JT generalinį sekretorių Ban Ki-mooną.
N.Kristodulidis sakė, kad pagrindinis klausimas, dėl kurio nesutaria derybininkai, yra tai, kokio dydžio teritorijos sudarys federacines zonas, kurias kontroliuos abi pusės.
Kipro graikai siekia susigrąžinti pakankamai teritorijos, kad apie 100 tūkst. perkeltųjų asmenų galėtų grįžti į savo namus ir atgauti nuosavybę, kurių neteko per karą.
Tai padėtų užtikrinti paramą susitarimui, dėl kurio turės būti rengiamas balsavimas, ir sumažintų išlaidas, susijusias su kompensacijomis negalintiems grįžti.
M.Akinci atstovas spaudai Barisas Burcu (Barišas Burdžu) kaltino Kipro graikų pusę nelankstumu per derybas ir maksimalistiniais reikalavimais, nors Kipro turkai sutiko užleisti maždaug 7 proc. dabar jų kontroliuojamos teritorijos.
N.Kristodulidis atmetė B.Burcu kaltinimus ir sakė, kad jie „prasilenkia su tikrove“.
„Dabar netinkamas metas ieškoti kaltųjų“, – pabrėžė jis.
Nei N. Kristodulidis, nei B.Burcu nenurodė, kokie gali būti tolesni žingsniai. Pasak jų, sugrįžę į Kiprą derybininkai įvertins susiklosčiusią padėtį.
Kipro konfliktas yra vienas ilgiausiai trunkančių diplomatinių ginčų pasaulyje. Per keturis dešimtmečius buvo surengta daugybė derybų raundų, tačiau visi jie buvo nesėkmingi.
Pareigūnai ne kartą sakė, kad pastarasis derybų ratas žymi didelę pažangą, ypač sprendžiant klausimus dėl valdžios pasidalijimo tarp salos gyventojų daugumą sudarančių Kipro graikų ir Kipro turkų.
Kipro suvienijimas užtikrintų didesnį stabilumą neramiame regione ir paskatintų bendradarbiavimą tarp nesutariančių kaimynių dėl neseniai atrastų povandeninių dujų išteklių rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Tačiau vis dar esama rimtų kliūčių susitarimui pasiekti, įskaitant Turkijos karinės intervencijos teisę, kuri, pasak Kipro turkų, yra gyvybiškai svarbi jų saugumo užtikrinimui. Kipro graikai ją griežtai atmeta ir vadina grėsme jų saugumui.
