Fidelis Kastro Kubą valdė apie pusę amžiaus. 2008-aisiais šalies valdymo vairą perdavė savo broliui Raul.
F. Castro, vienų šlovinamas kaip didvyris, o kitų – smerkiamas kaip diktatorius, yra vienas naujausių laikų istorijos milžinų.
1926 metais turtingo Birano ūkininko šeimoje gimęs Kubos politikas ir revoliucionierius kairiosiomis idėjomis susidomėjo studijuodamas Havanos universitete.
F.Castro dalyvavo sukilimuose prieš dešiniąsias Dominikos ir Kolumbijos vyriausybes. Vėliau ši patirtis paskatino jį puoselėti planus nuversti Kubos prezidentą Fulgencio Batistą.
Monkados kareivinėse 1953 metais surengtas maištas žlugo, o F.Castro metams sėdo į kalėjimą. Išėjęs į laisvę jis išvyko į Meksiką, kur su broliu Rauliu Castro ir Ernesto Che Guevara suformavo revoliucionierių grupę „Liepos 26-osios judėjimas“
Grįžęs į Kubą jis suvaidino svarbų vaidmenį Kubos revoliucijos kovoje, vesdamas judėjimo narius į partizaninį karą prieš F.Batistos pajėgas.
Po 1959 metais įvykusio perversmo, kai prezidentas buvo nuverstas, F.Castro užėmė karinę ir politinę valdžią tapdamas Kubos ministru pirmininku.
Vašingtoną ypatingai neramino artimi F.Castro santykiai su Sovietų Sąjunga. JAV vylėsi nemėgstamą Kubos lyderį išversti iš posto nesėkmingu kontrrevoliucijos bandymu išsilaipinant Kiaulių įlankoje, įvedė ekonominę blokadą ir net mėgino jį nužudyti.
Tačiau reaguodamas į šias grėsmes F.Castro sudarė sąjungą su sovietais, kuriems leido į salą atgabenti savo branduolinius ginklus. Pastarųjų atvežimas sukėlė Kubos krizę 1962 metais – vieną aštriausių Šaltojo karo akimirkų JAV ir SSRS santykiuose.
Remdamasis marksistiniu-leninistiniu vystymosi modeliu, F.Castro pavertė Kubą vienos Komunistų partijos valdoma socialistine valstybe – pirmąja tokia Vakarų pusrutulyje.
Planinės ekonomikos, švietimo ir sveikatos apsaugos reformos buvo įvykdytos kartu su žiniasklaidos apribojimu ir vidinio pasipriešinimo ribojimu.
F.Castro palaikė kitose šalyse veikusius prieš imperializmą nukreiptus judėjimus ir vyriausybes Čilėje, Nikaragvoje bei Grenadoje.
Jo valdymo periodu Kuba taip pat siuntė karius į Jom Kipuro karą tarp Izraelio ir Palestinos, Etiopijos ir Somalio karą bei Angolos pilietinį karą.
Šie veiksmai, kartu su F.Castro vaidmeniu Neprisijungusiųjų šalių judėjime bei plačia Kubos gydytojų pagalba užsienio žmonėms pelnė diktatoriui pagarbą neišsivysčiose valstybėse.
Po SSRS žlugimo 1991 metais F.Castro pradėjo naują Kubos istorijos tarpsnį, kuriame perėmė antiglobalistines idėjas. Tiesa, su baime stebėdamas Rytų Europos šalių išsilaisvinimą, Kubos režimas tapo dar griežtesnis.
Be to, dėl prarasto prekybos partnerio Kubos ekonomika smarkiai nukentėjo.
XXI amžiaus pradžioje F.Castro vyriausybė pradėjo artimiau bendradarbiauti su kito kairiojo revoliucionieriaus Hugo Chavezo valdoma Venesuela.
Tačiau 2006 metais jis pasitraukė iš posto, perduodamas savo pareigybes broliui R.Castro. Formaliai prezidentu pastarasis tapo 2008 metais.
F.Castro kritikuojamas už savo totalitarinę diktatūrą, kuri atėmė iš kubiečių jų esmines teises, paskatino daugiau nei milijoną jų išvykti iš šalies ir sužlugdė salos ekonomiką.
Palikęs valdžią ir sveikatos sutrikimais besiskundžiantis kubietis tapo vis rečiau matomas viešai. Dažnai pasigirsdavo melagingų gandų apie jo mirtį, o nedažnai pasirodančios senstančio diktatoriaus nuotraukos kaskart buvo sutinkamos su susidomėjimu.
2016 metų balandį F.Castro atsisveikino su Komunistų partija, jos suvažiavime pasakydamas kalbą.
„Greitai man sukaks 90 metų. Tai gali būti paskutinis kartas, kai kreipiuosi į jus“, – liūdnai pripažino F.Castro.
Tačiau partijos taip pat patriarchas siekė pasiųsti žinią, kad salos revoliucionierių karta liks valdžioje, nors jos nariai sensta ir miršta.
„Laikas ateis mums visiems, bet Kubos komunistų idėjos išliks kaip įrodymas, kad dirbant uoliai ir oriai, galima sukurti materialinio ir kultūrinio turto, kurio reikia žmonėms. Todėl turime kovoti nenuleisdami rankų, kad tai pasiektume“, – kalbėjo revoliucijos lyderis.
Kuba šeštadienį paskelbė devynių dienų valstybinį gedulą dėl revoliucijos lyderio F.Castro mirties ir nurodė, kad jo pelenai bus palaidoti gruodžio 4 dieną, per ceremoniją Kubos Santjage. Nuo lapkričio 26-osios iki gruodžio 4-osios „nevyks vieša veikla ir šou, šalies vėliava ant valstybinių pastatų ir karinių objektų bus nuleista iki pusės stiebo“, sakoma valdžios pranešime.
F.Castro pelenai bus palaidoti šalies pietryčiuose esančiame istoriniame Kubos Santjago mieste. Prieš tai keturias dienas per šalį keliaus laidotuvių procesija, nurodoma pranešime. Prezidentas Raulis Castro anksčiau paskelbė, kad jo vyresniojo brolio Fidelio palaikai šeštadienį ryte turi būti kremuoti.
