Per konferenciją V.Putinas palietė įvairiausių sričių klausimus – nuo tarptautinių santykių iki Rusijos vidaus politikos.
Svarbiausi V.Putino teiginiai:
– V.Putinas pareiškė, jog Rusija vienintelė tikėjo, kad JAV prezidento rinkimus laimės D.Trumpas, išsigynė kaltinimų dėl kišimosi į rinkimus ir apkaltino JAV demokratų partiją, kad ši nesugebėjo garbingai pralaimėti rinkimų.
– Lyderis džiaugėsi, kad modernizuojamos Rusijos karinės pajėgos, ir grasino, kad jos ginkluotė yra stipresnė už bet kurį agresorių, kuris galėtų norėti užpulti Maskvą.
– Paminėtos ir Baltijos šalys, kurių prisijungimas prie Europos energetikos žiedo kelia problemų Rusijai tiekti elektrą Kaliningradui.
– Anot Rusijos lyderio, JAV pirmosios pradėjo ginklavimosi varžybas, pasitraukusios iš branduolinio nusiginklavimo sutarties. Prezidentas nesureikšmino Vašingtono ir Maskvos pareikštų norų didinti savo branduolinį pasirengimą.
– V.Putinas patikino, kad ambasadoriaus Andrejaus Karlovo nužudymas Ankaroje nesugadins Turkijos ir Rusijos santykių. Be to, prezidentas tikino, kad kartu su Turkija ir kitomis šalimis Alepe įvykdė didžiausią humanitarinę operaciją.
14.54 val. V.Putinas padėkojo žurnalistams ir baigė spaudos konferenciją. Renginys truko 3 val. 54 minutes.
14.51 val. V.Putinas pareiškė norintis normalizuoti ir santykius su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris savo rinkimų kampanijos metu taip pat teigė siekiantis to paties.
Rusijos prezidentas sutinka su D.Trumpo teiginiais, kad Vašingtono santykiai su Maskva šiuo metu negalėtų būti blogesni, todėl juos reikia gerinti, tačiau nežino, kada ketina susitikti su D.Trumpu.
14.44 val. Paklaustas apie santykius su Vokietija V.Putinas tikino, kad nieko naujo neišradinėjo ir tiesiog reaguoja į prieš Rusiją nukreiptas sankcijas. Tiesa, anot jo, Vakarų žvalgybos agentūros nustojo bendradarbiauti su savo partneriais Rusijoje, todėl terorui sunkiau užkirsti kelią. Tačiau jis pareiškė užuojautą pirmadienio išpuolio Berlyne aukoms. Apie Ukrainą prezidentas teigė, jog Rusija taip pat tiesiog reagavo į „Donbaso tragediją“ Rytų Ukrainoje. „Mes nepradėjome šių įvykių. Nesijaučiame kaltoji pusė“, – kartojo V.Putinas.
14.23 val. Paklaustas, ar ketina 2018-ųjų prezidento rinkimuose siekti ketvirtosios kadencijos, V.Putinas atsakė stebėsiantis pasaulio ir Rusijos situaciją, apsvarstysiantis viską ir tada nuspręsiantis.
14.18 val. Per jau ilgiau nei tris valandas vykstančią spaudos konferenciją V.Putinas pareiškė, kad Baltijos šalių įsitraukimas į Europos energetikos sistemą sukėlė problemų Rusijai, norinčiai tiekti energiją į Kaliningrado sritį.
„Dėl to Rusija turi skirti papildomų finansinių išteklių. Išspręsime tvaraus ir nepriklausomo energijos tiekimo į Kaliningradą problemą. Planuojamas suskystintųjų gamtinių dujų tiekimas, mažų atominių jėgainių, kokios yra Rusijoje, naudojimas nėra atmetamas“, – kalbėjo prezidentas.
13.38 val. Žurnalistas iš valstybinio kanalo „Russia Today“ pareiškė, kad JAV save laiko pačia demokratiškiausia pasaulio šalimi, tačiau dabar net ir paprasti amerikiečiai abejoja šalies sąranga.
Anot V.Putino, JAV rinkimų sistema yra archajiška ir neteisinga, tačiau tai priklauso nuo pačių amerikiečių.
„Partija, kuri vadinasi Demokratų partija, pamiršo, ką šis žodis reiškia, ir begėdiškai naudojasi administraciniais ištekliais, kad padarytų įtaką rinkimų rezultatui, taip pat ir darydama spaudimą Rinkikų kolegijos nariams“, – kaltinimų pažėrė Rusijos prezidentas.
13.23 val. Paklaustas apie 2010 metais įvykusią lėktuvo katastrofą Smolenske, per kurią žuvo 96 žmonės ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, V.Putinas teigė, kad Maskvą kaltinanti Varšuva yra neteisi.
„Aš asmeniškai perskaičiau visus pokalbio tarp piloto ir prezidento išrašus (juose L.Kaczynskis reikalauja leistis net ir esant rūkui – Red.). Tai didžiulė tragedija. Darome viską, kad išsiaiškintume, kas įvyko. Bet nenaudokite to tam, kad aptemdytumėte Lenkijos ir Rusijos santykius“, – įspėjo V.Putinas.
13.02 val. V.Putinas, be Turkijos, taip pat dėkojo ir Iranui, ir Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui. Prezidentas prisiėmė nuopelnus dėl trišalės intervencijos sėkmės.
Taip pat nuskambėjo padėkos Egipto, Jordanijos, Saudo Arabijos ir JAV pagalbai bei pasiūlymas surengti taikos derybas dėl paliaubų visoje Sirijos teritorijoje paskelbimo. Anot V.Putino, tokios derybos galėtų vykti Kazachstano sostinėje Astanoje.
12.52 val. V.Putinas taip pat tikino, kad Turkija buvo puikus sąjungininkas ir suvaidino didžiulį vaidmenį Alepo krizėje.
„Rusija įvykdė milžinišką humanitarinę operaciją Alepe“, – teigė prezidentas. Apie civilių žūtis jis neužsiminė.
12.50 val. Žurnalistas atkreipė dėmesį, kad Rusija ir Turkija sugebėjo be Vakarų pagalbos išspręsti Alepo krizę: „Kaip ateityje Rusija toliau bendradarbiaus dėl Vidurinių Rytų klausimų?“
V.Putinas pakartojo, kad ambasadoriaus A.Karlovo nužudymas buvo mėginimas sugriauti Rusijos ir Turkijos santykius.
„Be to, praėjusiais metais įvykęs Rusijos lėktuvo numušimas Turkijoje taip pat galėjo būti tokia pati ataka, įvykdyta jėgų Turkijos kariuomenėje, kurios nori išvengti artimų Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano santykių“, – teigė Rusijos prezidentas.
12.47 val. Klausimas apie Ukrainą ir neseniai įvestą bevizį režimą ukrainiečiams: „Visos pusės nustojo klausytis viena kitos. Ar ką nors keičia susitikimai tarp Europos ir Ukrainos lyderių?“
„Minsko procesas kol kas nelabai veikia, tačiau tai vienintelis procesas ir jis turi tęstis“, – atsakė Rusijos lyderis. V.Putinas pabrėžė remiantis bevizį režimą tarp Ukrainos ir Europos, nes vizos yra Šaltojo karo laikų palikimas. Tiesa, jis teigė, kad ukrainiečiai, vykstantys į Europą, daugiausia dirbs nelegaliai ir bus išnaudojami.
12.36 val. Ukrainos žurnalistas paprašė paleisti Rusijoje laikomus Ukrainos kalinius ir atkreipė dėmesį, kad rusai Ukrainoje yra laikomi okupantais. V.Putinas savo ruožtu patikino, kad ukrainiečiai okupantais laiko būtent Kijevo valdžią.
„Petro Porošenka siūlė keistis kaliniais ir aš su juo sutinku. Bet noriu pabrėžti, kad niekas nesuiminėja žurnalistų, kurie atlieka savo darbą“, – apie suimtą režisierių Olegą Sencovą ir žurnalistą Romaną Suščenką užsiminė Rusijos lyderis.
12.28 val. V.Putinas pareiškė, kad Rusija artimiausiais metais mažins karines išlaidas, tačiau tai neturės įtakos šalies gynybos pajėgumų stiprinimo planų įgyvendinimui.
Jo teigimu, šalies karinių išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis mažės nuo 4,7 proc. šiemet iki 3,3 proc. kitąmet ir iki 2,8 proc. 2018 metais.
„Mes įeiname į šią nišą ir kelerius metus joje išsilaikysime“, – sakė V.Putinas.
„Tai nepaveiks mūsų planų dėl gynybos pajėgumų stiprinimo, nes per pastaruosius penkerius metus pakankamai daug lėšų tam skyrėme“, – pabrėžė jis.
V.Putino žodžiais, biudžeto išlaidų taupymas artimiausiais metais bus užtikrinamas pirmiausia jo skyriaus „nacionalinė gynyba“ sąskaita.
12.26 val. JAV išrinktojo prezidento D.Trumpo pareiškimas, kad Amerika privalo smarkiai padidinti savo branduolinius pajėgumus, visiškai nenustebino V.Putino.
„O dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento pono Trumpo, tai jis nepasakė nieko naujo. Jis ir per rinkimų kampaniją kalbėjo apie būtinybę didinti JAV branduolinius pajėgumus, stiprinti ginkluotąsias pajėgas. Nieko neįprasto“, – sakė V.Putinas per metinę spaudos konferenciją.
12.23 val. BBC žurnalistas priminė Baracko Obamos kaltinimus dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus: „Ar Vašingtonas asmeniškai jus įspėjo to nedaryti?“
V.Putinas išsisuko nuo atsakymo ir pradėjo kartoti išrinktojo JAV prezidento žodžius apie tai, kad nėra aišku, ar tikrai Rusijos vyriausybei paklūstantys programišiai laužėsi į JAV demokratų partijos paskyras, nors taip tvirtina visos JAV žvalgybos agentūros.
„Pralaimėtojai visada nori apkaltinti ką nors kitą. Tarkime, kad programišiai įsikišo į rinkimus. Kaip sakė D.Trumpas, neaišku, kas tai padarė, gal tai tiesiog vienišas ant sofos gulintis programišius.
Tačiau svarbu ne tai, kas tai įvykdė, o tai, kas buvo atskleista. Paviešinta tiesa – svarbi informacija, kad Demokratų partija susimokė prieš vieną iš savo kandidatų, Bernie Sandersą. Tai kur kas svarbiau nei tai, kad tada pradėta ieškoti žmonių, kurie galėjo tai padaryti“, – aiškino prezidentas.
V.Putinas taip pat atsisakė paviešinti, ką jie kalbėjo su B.Obama, ir tai, ar jis asmeniškai paragino Rusijos lyderį nesikišti į JAV prezidento rinkimus. Dėl to jis pasiūlė žurnalistams kalbėtis su jo atstovu D.Peskovu.
12.14 val. Be to, jo pasiteirauta, ar V.Putinas nebijo, kad abiejose Atlanto pusėse prasidės naujos ginklavimosi varžybos.
„JAV pirmosios pasitraukė iš nusiginklavimo sutarties, todėl ne mes kalti, kad prasidėjo ginklavimosi varžybos. Turime atsakyti į keliamą grėsmę. Mes padarėme nemažą pažangą, tačiau nepažeidėme jokių reikalavimų nei branduolinių galvučių skaičiumi, nei savo kariniais objektais“, – aiškino V.Putinas.
Anot prezidento, Rusija niekada nesiruošia išleisti neprotingų biudžeto lėšų gynybai, bet turi teisę modernizuoti savo ginkluotę.
12.00 val. V.Putinas teigė, kad Rusija vienintelė tikėjo, kad JAV prezidento rinkimus laimės D.Trumpas. Po šio teiginio salėje nuaidėjo plojimai. Apie kaltinimus Rusijai surengus kibernetinius išpuolius, per kuriuos buvo įsilaužta į rinkimų sistemas, Rusijos lyderis nekalbėjo.
Taip pat prezidentas pateikė kritikos B.Obamos administracijai, kad pastaroji mėgino kaltinti Rusiją dėl savo ir Demokratų partijos nesėkmių.
„B.Obamos Baltieji rūmai prarado ryšį su paprastais amerikiečiais. O tai, kad esu mėgstamas JAV, rodo, kad daug amerikiečių sutinka su manimi dėl to, kaip turėtų būti tvarkomi tarptautiniai santykiai ir kokios yra svarbiausios pasaulinės grėsmės, remia tradicines vertybes“, – kalbėjo V.Putinas.
Atsakydamas į B.Obamos komentarą, kad toks V.Putino populiarumas tarp respublikonų priverstų buvusį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą apsiversti karste, jis teigė, kad pastarasis džiaugtųsi tuo, kad rinkimus laimėjo D.Trumpas.
„Dabar JAV ir Rusijos santykiai galės būti paremti abipuse pagarba. Tam pritartų ir Franklinas Rooseveltas“, – teigė prezidentas.
Rusijos lyderis taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiau JAV Rinkikų kolegijos narių nesilaikė savo valstijos balsavimų ir atsisakė balsuoti už Hillary Clinton nei už D.Trumpą.
11.56 val. Pasaulyje vyksta pokyčiai, žmonės balsuoja prieš senąjį politinį elitą, parėmė „Brexit“ ir D.Trumpą. Žurnalistas taip pat atkreipė dėmesį, kad 37 proc. apklaustų JAV respublikonų teigė, kad jiems patinka V.Putinas: „Ar jūs jaučiatės įtakingiausiu žmogumi pasaulyje?“
„Ar mes esame nuolatinis atpirkimo ožys? Ar aš atsakingas dėl visų rinkimų, kurie vyksta pasaulyje?“ – į tai atsakė prezidentas.
11.53 val. Žurnalistas pasiteiravo, ką V.Putinas turėjo omenyje, kai ketvirtadienį kalbėjo apie didinamą Rusijos branduolinį potencialą – naujų ginklų gamybą ir naujus bandymus?
„Rusija turi pranašumą, nes atnaujino savo ginkluotąsias pajėgas dėl savo istorijos ir geografijos. Nėra paslaptis, kad mes sustiprinome savo branduolinę galią“, – kalbėjo V.Putinas.
Anot prezidento, Rusija gali pasigirti raketų arsenalu, naujomis priešlėktuvinėmis sistemomis ir povandeniniais laivais.
11.46 val. Žurnalistas paklausė, kaip Maskvos aneksuotas Krymo pusiasalis integruojasi į Rusiją, prieš tai padėkojęs už tiekiamas dujas ir pastatytą tiltą.
„Tokie projektai buvo sugalvoti dar caro laikais, vėliau tai norėjo padaryti Sovietų Sąjunga. Tai (su Rusija siejantis tiltas – Red.) labai padės Krymo ekonomikai“, – tikino V.Putinas.
V.Putinas teigė tikintis, kad Rusija kada nors normalizuos santykius su Ukraina, ir pripažino, kad Kryme situacija ekonomiškai ir teisiškai buvo sudėtingesnė, nei tikėtasi.
11.40 val. „Wall Street Journal“ žurnalistas paklausė V.Putino, ar kitąmet šalyje gali įvykti išankstiniai rinkimai. Prezidentas pasitikslino, kurioje šalyje, bet sulaukęs patikslinimo tikino, kad Rusijoje taip įvykti neturėtų, bet niekas nėra užtikrinta.
Klausimas pasisuko apie branduolinius ginklus ir Rusijos kariuomenę.
„Mane stebina Baracko Obamos administracija, kuri pabrėžė, kad JAV kariuomenė yra pati stipriausia pasaulyje. Bet aš to ir neginčijau. Aš tikinau, kad Rusija yra stipresnė nei bet koks agresorius – būtent agresorius, kuris gali užpulti Rusiją“, – kalbėjo V.Putinas.
11.33 val. Kalba pasisuko apie žymias bylas. V.Putino paklausė, ar jis seka Boriso Nemcovo nužudymo bylą ir kitas su svarbiais politikais susijusias bylas, pavyzdžiui, dėl Rusijos ekonomikos plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo. Su juo V.Putinas teigė nešnekėjęs, tačiau jam užteko informacijos, kad jį reikia pašalinti iš posto.
„Žinoma, ypač domiuosi B.Nemcovo nužudymo tyrimu ir labai noriu, kad būtų surasti tikrieji kaltininkai“, – tikino prezidentas.
Jis paminėjo ir pirmadienio vakarą nužudytą ambasadorių Andrejų Karlovą.
„Mes žinome, kas nužudė ambasadorių Ankaroje. Laikui bėgant Rusijos prokuratūra išsiaiškins viską“, – teigė V.Putinas.
11.20 val. Klausimai pasisuko link technologinės plėtros pasaulyje. „Pasaulyje nuolat vyksta technologiniai pokyčiai. Tiek daug šnekame apie augimą, tačiau atrodo, kad ryškiai atsiliekame nuo kitų šalių. Ar tikrai atsiliekame? Kurios sferos labiausiai nukenčia?“ – V.Putino paklausė žurnalistas.
Prezidentas atsakė, kad, kai kurių ekspertų nuomone, Rusija negali įgyvendinti naujausių technologinių išradimų, bet jis su tokia nuomone nesutinka.
„Kai turime pakankamai pajamų iš kuro, galime lengvai pasipelnyti iš energetikos sektoriaus, kitos sferos yra silpnesnės. Tačiau vyriausybė pastaruoju metu daug dirbo, investavome į informacinių technologinių pramonę. Tiesa, mes investuojame mažiau nei kitos šalys“, – aiškino V.Putinas.
Tiesa, anot V.Putino, Rusija yra pasaulinis lyderis branduolinės energetikos, gynybos, lėktuvų gamybos sektoriuose.
11.11 val. Socialinėje politikoje V.Putinas įžvelgė teigiamų pokyčių – didėja populiacija, mažėja mirtingumas. Tiesa, sumažėjo ir gimstamumas.
11.05 val. Konferenciją pradėjo Kremliaus žurnalisto klausimas apie Rusijos ekonomiką, apie kurią prezidentas pernai atsiliepė kaip apie esančią labai sudėtingoje padėtyje. Šiemet V.Putinas optimistiškesnis. Prezidentas pažėrė daug skaičių ir teigė, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas krito mažiau nei pernai.
Rusijos prezidentas taip pat apžvelgė infliacijos ir biudžeto deficito rodiklius.
„Norėčiau priminti, kad 2011 metais infliacija buvo geriausia. Šiemet infliacija tikrai bus apie 5,5 proc. – mažiausia per ilgą laiką. Tai reiškia, kad greitai pasieksime savo tikslus“, – aiškino V.Putino.
Renginys turėjo vykti ketvirtadienį, tačiau buvo atidėtas dėl pirmadienį Ankaroje nužudyto Rusijos ambasadoriaus Andrejaus Karlovo laidotuvių. Anot prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V.Putinas daugiausia ruošėsi kalbėti apie socialines problemas: „Įprastai svarbiausia tema yra vidaus reikalai, mūsų ekonomika ir socialiniai klausimai.“
D.Peskovas prieš konferenciją taip pat užsiminė, kad prezidentas planuoja kalbėti apie Siriją, JAV prezidento rinkimus ir siekį modernizuoti Rusijos karines pajėgas.
Kremliaus atstovas D.Peskovas naujienų agentūrai TASS teigė, kad renginyje bus užtikrinamos aukščiausio lygio saugumo priemonės. Žurnalistai prie įėjimo į salę yra patikrinami net dukart.
Metų įvykius apžvelgianti konferencija pernai truko apie tris valandas. 2008 metais jos trukmė buvo rekordinė – į klausimus V.Putinas atsakinėjo beveik penkias valandas. Trumpiausia konferencija vyko 2001 metais – tada prezidentas užtruko 1 val. 33 minutes.
