Trijų variklių keleivinį reaktyvinį orlaivį Tu-154, galintį gabenti 150-180 žmonių, Sovietų Sąjungos konstruktoriai sukūrė praėjusio šimtmečio 60-aisiais metais, kaip turintį pakeisti iki tol eksploatuotą Tu-104. Tupolevo konstruktorių biuro kūrinys pirmą į orą pakilo 1968 m. spalio 3 d.
Serijinė šių lėktuvų gamyba pradėta 1970 m., eksploatuoti šie orlaiviai pradėti 1972 m. pradžioje. Iki 1998 m., kai buvo nutraukta jų gamyba, iš viso buvo pagaminta 1026 vnt. šių orlaivių.
Per daugiau nei 40 metų, kai yra eksploatuojamas, Tu-154 tapo pačiu masiškiausiai gamintu sovietiniu reaktyviniu keleiviniu orlaiviu. Iki praėjusio dešimtmečio vidurio orlaivis buvo vienu iš pagrindinių lėktuvų, naudojamu vidutinės trukmės maršrutuose Rusijos viduje.
Lėktuvus Tu-154 iki šiol naudoja Rusijos gynybos ministerija, Kinijos karinės oro pajėgos ir kelios aviakompanijos.
Lėktuvas pagamintas 1983 m.
Per visą savo eksploatavimo laikotarpį Tu-154 buvo ne kartą modernizuojamas. Juodoje jūroje sudužo Rusijos gynybos ministerijos naudota orlaivio versija Tu-154B-2 (borto numeris – RA-85572). Tai 1983 m. pastatytas lėktuvas, iki katastrofos skraidęs 6 tūkst. 689 val. Vidutiniškai per mėnesį orlaivis būdavo eksploatuojamas 27 val.
Lėktuvas dažniausiai skraidydavo vidutiniais maršrutais Rusijos viduje, vidutiniškai jo skrydis užtrukdavo 1,6 val.
Oficialia teigiama, kad paskutinį kartą orlaivis buvo remontuojamas 2014 m. gruodį. 2018 m. buvo planuojamas eilinis planinis remontas, pratęsiant orlaivio eksploatavimo resursus.
Orlaivio modifikacija Tu-154B-2 reiškia, kad jis perdarytas iš žemesnės versijos – Tu-154B-1. Ši orlaivių modernizacija vyko nuo 1978 m. iki 1986 m. Iš viso pagaminti 382 tokie lėktuvai.
Dar iki 2011 m. dauguma šios versijos lėktuvų buvo nurašyta.
Prarasti 73 lėktuvai, žuvo per 3,2 tūkst. žmonių
Nagrinėjantis Tu-154 istoriją, negali neatkreipti dėmesio į tai, jog šis orlaivis šiais laikais tikrai nepretenduoja į pačių saugiausių lėktuvų sąrašą. Per daugiau nei 40 metų buvo prarasti 73 šie orlaiviai, katastrofose žuvo per 3,2 tūkst. žmonių. Šiam orlaiviui priklauso ir liūdnas rekordas – 1985 m. liepos 10 d. įvykusi Tu-154 katastrofa tapo pačia didžiausia aviacine nelaime Sovietų Sąjungoje.
Tąkart dėl įgulos kaltės 11 tūkst. 600 metrų aukštyje perkrautas Tu-154B-2 (ta pati orlaivio modifikacija, kaip ir sekmadienį sudužusio Juodojoje jūroje) prarado greitį ir nukrito ant žemės. Žuvo visi 200 juo skridusių žmonių (191 keleivis ir 9 įgulos nariai).
Pati pirmoji Tu-154 avarija įvyko nepraėjus nė pusmečiui nuo eksploatacijos pradžios. 1972 m. birželio 26 d. dėl grubaus nusileidimo Vnukovo oro uoste Maskvoje orlaivis buvo apgadintas, tačiau niekas per incidentą nenukentėjo.
Kita nelaimė įvyko 1973 m. vasario 19 d. Leisdamasis Prahos oro uoste sudužo oro bendrovės „Aeroflot“ orlaivis Tu-154, skridęs maršrutu Maskva-Praha. Lėktuvas sudužo iki nusileidimo tako likus nepilniems 500 metrų. Žuvo 66 žmonės (iš 100 skridusių).
1974 m. liepos 10 d. Kaire (Egiptas) sudužo mokomąjį skrydis vykdęs Tu-154. O jau 1975 m. rugsėjo 30 d. įvyko kita stambi katastrofa – leisdamas Beirute (Libanas) į jūrą nukrito iš Budapešto (Vengrija) skridęs orlaivis Tu-154. Žuvo 60 žmonių.
Pražudė ir Lenkijos prezidentą
Apskritai, pradėjus eksploatuoti šiuos orlaivius, į didesnius ar mažesnius incidentus su nedidelėmis išimtimis jie patekdavo kone kasmet. O kartais net ir kelis kartus per metus. Štai 1978 m. užregistruoti trys Tu-154 incidentai, 1980 m. – keturi, 1981 m. – taip pat keturi ir pan. Šios katastrofos vis pareikalaudavo žmonių aukų.
Pastarąjį kartą šis orlaivis į rimtą incidentą buvo patekęs 2011 m. sausio 1 d. Surgute (Rusija). Ruošiantis skrydžiui lėktuve staiga kilo gaisras. Orlaivyje tuo metu buvo 134 žmonės. Trys iš jų žuvo.
Metais anksčiau, 2010 m. balandžio 10 d., greta Smolensko (Rusija) sudužo Lenkijai priklausantis orlaivis Tu-154, gabenęs Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį ir jį lydinčią delegaciją. Visi lėktuve buvę 96 žmonės, įskaitant prezidentą, jo žmoną, aukštus kariškius, bažnyčios hierarchus – žuvo.
Lėktuvas sudužo tirštame rūke leisdamasis. Lenkijos delegacija skrido minėti Katynės žudynių metinių.
