Portugalijos Socialistų partijos įkūrėjas prieš kelias savaites buvo paguldytas į ligoninę.
M.Soaresas politikoje dirbo dešimtmečius ir vadovavo šalies įstojimui į Europos Sąjungą. Prezidento poste jis buvo nuo 1986-ųjų iki 1996-ųjų; prieš tai dirbo užsienio reikalų ministru ir premjeru, vėliau tapo europarlamentaru.
Portugalija paskelbė trijų dienų gedulą nuo pirmadienio. Valstybinės laidotuvės bus antradienį, naujienų agentūrai AFP nurodė prezidentūra.
„Šiandien netekome žmogaus, kuris tiek daug kartų buvo mūsų laisvės, už kurią jis kovojo visą savo gyvenimą, veidas ir balsas“, – sakė dabartinis šalies premjeras, socialistas Antonio Costa.
M.Soaresas gruodžio 13 dieną buvo paguldytas į ligoninę Lisabonoje ir nors iš pradžių jo būklė kažkiek pagerėjo, vėliau jį ištiko koma, iš kurios jis taip ir nepabudo.
Ligoninė tikslios jo mirties priežasties nenurodė, bet giminaičiai sakė, kad jis taip ir neatsigavo po virtinės ligų 2013 metais. Jo sveikata dar labiau pašlijo 2015 metų liepą mirus žmonai.
Naujasis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, buvęs Portugalijos premjeras Antonio Guterresas pavadino M.Soaresą „vienu iš retų politinių lyderių, turėjusių realų reikšmingumą Europoje ir pasaulyje“.
Buvusi Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff sakė, kad M.Soaresu „žavėjosi žmonės“ ir kad jį „gerbė jo priešininkai“.
„Kovotojas už laisvę“
1924 metų gruodžio 7 dieną Lisabonoje gimęs Mario Alberto Nobre Lopesas Soaresas augo šeimoje, nepritarusioje Antonio Oliveiros Salazaro diktatūrai.
M.Soareso tėvas Joao Soaresas, dvasininko titulo netekęs kunigas, dešimtmečius kovojo su režimu, ilgai sėdėjo kalėjime, turėjo gyventi tremtyje.
M.Soaresas buvo ir žavėtojas, ir humanistas, garsėjęs spontaniškumu ir šiluma.
Jis vadino save agnostiku ir sakė, kad tiki „žmonija ir jos gerėjimu“, kad jį į priekį stumia „didelis troškimas gyventi ir didžiulis žinių troškimas“.
„Aš esu neturtingas žmogus, kuriam pasisekė užimti pozicijas ir būti teisiam“, – 2015 metų vasarį sakė jis laikraščiui „i“.
Didžiausias jo, kaip premjero, pasiekimas buvo susiderėjimas dėl Portugalijos įstojimo į Europos ekonominę bendriją – Europos Sąjungos pirmtakę – 1986 metais.
Keli politikai, tarp jų – A.Costa ir prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, pastarosiomis savaitėmis aplankė M.Soaresą ligoninėje. Paskelbus apie jo mirtį, pagarbą velioniui jausmingai reiškė visos politinės stovyklos.
„Jis buvo kovotojas už laisvę“, – sakė konservatorių lyderis M.Rebelo de Sousa, kuris pridūrė, kad Portugalija privalo kovoti už „jo palikimo nemirtingumą“.
„Ši diena liūdna visiems portugalams“, – sakė centro dešiniųjų opozicijos lyderis Pedro Passosas Coelho.
Liūdesys šeštadienį buvo jaučiamas ir Lisabonos gatvėse.
„Man liūdna dėl jo mirties. Net ir senyvo amžiaus būdamas, jis sakė ką galvoja“, – sakė 60-metė knygų pardavėja Paula Cabecadas.
„Man jis buvo tarsi dinozauras: didžiulė figūra iš praeities, kuriai bus sunku prilygti ateityje“, – sakė 22 metų studentas Miguelis Pinto.
Griežto taupymo kritikas
Tarptautinėje scenoje M.Soaresas taip pat buvo laikomas politikos gigantu, „didžiu europiečiu“ ir „lemiama figūra Portugalijos demokratijai“, sakė Ispanijos premjeras Mariano Rajoy.
M.Soaresas buvo „priešinimosi diktatūrai ir jo šalies perėjimo prie demokratijos meistras ir simbolis“, sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad Portugalijos demokratija neteko „vieno iš savo didvyrių, Europa – vieno iš savo didžių lyderių, Prancūzija – ištikimo draugo“.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pavadino M.Soaresą „daugiau nei istorine figūra“ ir sakė: „Jis yra įkvėpimas. Jis skatino taiką, lygybę ir orumą.“
Nors M.Soaresas po pralaimėtų 2006 metų prezidento rinkimų keliams mėnesiams pasitraukė iš viešojo gyvenimo, vėliau jis nuolat žiniasklaidoje komentuodavo einamuosius reikalus.
Jis griežtai kritikuodavo didelį išlaidų apkarpymą, kurio Portugalija buvo priversta imtis pagal 2011 metų 78 mlrd. eurų finansinės pagalbos susitarimą su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), kad išvengtų bankroto.
M.Soaresas tuo metu kaltino didžiąsias Europos valstybes vadovaujantis „laukiniu kapitalizmu“.
Paskutinį kartą viešumoje jis pasirodė liepos mėnesį, socialistų vadovaujamos vyriausybės jo garbei surengtoje ceremonijoje. Jis buvo aiškiai silpnos sveikatos ir kalbos nepasakė.
