Portugalijos Socialistų partijos įkūrėjas prieš kelias
savaites buvo paguldytas į ligoninę.
M.Soaresas politikoje dirbo dešimtmečius ir vadovavo šalies
įstojimui į Europos Sąjungą. Prezidento poste jis buvo nuo
1986-ųjų iki 1996-ųjų; prieš tai dirbo užsienio reikalų
ministru ir premjeru, vėliau tapo europarlamentaru.
Portugalija paskelbė trijų dienų gedulą nuo pirmadienio.
Valstybinės laidotuvės bus antradienį, naujienų agentūrai AFP
nurodė prezidentūra.
„Šiandien netekome žmogaus, kuris tiek daug kartų buvo mūsų
laisvės, už kurią jis kovojo visą savo gyvenimą, veidas ir
balsas“, – sakė dabartinis šalies premjeras, socialistas Antonio
Costa.
M.Soaresas gruodžio 13 dieną buvo paguldytas į ligoninę
Lisabonoje ir nors iš pradžių jo būklė kažkiek pagerėjo,
vėliau jį ištiko koma, iš kurios jis taip ir nepabudo.
Ligoninė tikslios jo mirties priežasties nenurodė, bet
giminaičiai sakė, kad jis taip ir neatsigavo po virtinės ligų 2013
metais. Jo sveikata dar labiau pašlijo 2015 metų liepą mirus
žmonai.
Naujasis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, buvęs
Portugalijos premjeras Antonio Guterresas pavadino M.Soaresą „vienu iš retų politinių lyderių,
turėjusių realų reikšmingumą Europoje ir pasaulyje“.
Buvusi Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff sakė,
kad M.Soaresu „žavėjosi žmonės“ ir kad jį „gerbė jo
priešininkai“.
„Kovotojas už laisvę“
1924 metų gruodžio 7 dieną Lisabonoje gimęs Mario Alberto
Nobre Lopesas Soaresas augo
šeimoje, nepritarusioje Antonio Oliveiros Salazaro diktatūrai.
M.Soareso tėvas Joao Soaresas, dvasininko
titulo netekęs kunigas, dešimtmečius kovojo su režimu, ilgai
sėdėjo kalėjime, turėjo gyventi tremtyje.
M.Soaresas buvo ir žavėtojas, ir humanistas, garsėjęs
spontaniškumu ir šiluma.
Jis vadino save agnostiku ir sakė, kad tiki „žmonija ir jos
gerėjimu“, kad jį į priekį stumia „didelis troškimas gyventi
ir didžiulis žinių troškimas“.
„Aš esu neturtingas žmogus, kuriam pasisekė užimti pozicijas
ir būti teisiam“, – 2015 metų vasarį sakė jis laikraščiui
„i“.
Didžiausias jo, kaip premjero, pasiekimas buvo susiderėjimas
dėl Portugalijos įstojimo į Europos ekonominę bendriją –
Europos Sąjungos pirmtakę – 1986 metais.
Keli politikai, tarp jų – A.Costa ir prezidentas Marcelo Rebelo
de Sousa, pastarosiomis savaitėmis aplankė
M.Soaresą ligoninėje. Paskelbus apie jo mirtį, pagarbą velioniui
jausmingai reiškė visos politinės stovyklos.
„Jis buvo kovotojas už laisvę“, – sakė konservatorių
lyderis M.Rebelo de Sousa, kuris pridūrė, kad Portugalija privalo
kovoti už „jo palikimo nemirtingumą“.
„Ši diena liūdna visiems portugalams“, – sakė centro
dešiniųjų opozicijos lyderis Pedro Passosas Coelho.
Liūdesys šeštadienį buvo jaučiamas ir Lisabonos gatvėse.
„Man liūdna dėl jo mirties. Net ir senyvo amžiaus būdamas,
jis sakė ką galvoja“, – sakė 60-metė knygų pardavėja Paula
Cabecadas.
„Man jis buvo tarsi dinozauras: didžiulė figūra iš
praeities, kuriai bus sunku prilygti ateityje“, – sakė 22 metų
studentas Miguelis Pinto.
Griežto taupymo kritikas
Tarptautinėje scenoje M.Soaresas taip pat buvo laikomas politikos
gigantu, „didžiu europiečiu“ ir „lemiama figūra Portugalijos
demokratijai“, sakė Ispanijos premjeras Mariano Rajoy.
M.Soaresas buvo „priešinimosi diktatūrai ir jo šalies
perėjimo prie demokratijos meistras ir simbolis“, sakė Europos
Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as
sakė, kad Portugalijos demokratija neteko „vieno iš savo
didvyrių, Europa – vieno iš savo didžių lyderių, Prancūzija
– ištikimo draugo“.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pavadino M.Soaresą „daugiau nei istorine figūra“ ir
sakė: „Jis yra įkvėpimas. Jis skatino taiką, lygybę ir
orumą.“
Nors M.Soaresas po pralaimėtų 2006 metų prezidento rinkimų
keliams mėnesiams pasitraukė iš viešojo gyvenimo, vėliau jis
nuolat žiniasklaidoje komentuodavo einamuosius reikalus.
Jis griežtai kritikuodavo didelį išlaidų apkarpymą, kurio
Portugalija buvo priversta imtis pagal 2011 metų 78 mlrd. eurų
finansinės pagalbos susitarimą su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu
(TVF), kad išvengtų bankroto.
M.Soaresas tuo metu kaltino didžiąsias Europos valstybes
vadovaujantis „laukiniu kapitalizmu“.
Paskutinį kartą viešumoje jis pasirodė liepos mėnesį,
socialistų vadovaujamos vyriausybės jo garbei surengtoje
ceremonijoje. Jis buvo aiškiai silpnos sveikatos ir kalbos nepasakė.