Riaušės Brazilijos kalėjimuose gana dažnos, tačiau tai, kas sausio 1-ąją vyko Manauso kalėjime, pašiurpino net visko mačiusius pareigūnus. 17 valandų trukęs smurto protrūkis tapo kruviniausia tragedija per kelis dešimtmečius, rašo „Lietuvos rytas“.
„Aš niekad neregėjau nieko panašaus. Sunku net suprasti, kiek žmonių žuvo. Mačiau daug kūnų. Dalis jų buvo supjaustyti į gabalus arba gulėjo nukirstomis galvomis“, – „The New York Times“ pasakojo riaušes nuraminti padėjęs Amazonės valstijos teisėjas Luisas Carlosas Valoisas.
Kruvinuose koridoriuose rasti 56 žmonių lavonai. Dalį kūnų kaliniai išmetė už kalėjimo sienų.
Panaši situacija po kelių dienų pasikartojo kalėjime gretimoje Roraimos valstijoje. Čia per narkotikų gaujų sukeltas riaušes žuvo 33 žmonės.
O sekmadienį kitame Amazonės valstijos kalėjime vėl prasiveržė neramumai. Per naujas kautynes žuvo dar keturi kaliniai.
Dėl kalinių gerovės sunerimo ir popiežius Pranciškus.
„Dar kartą primenu, kad kalėjimai turėtų būti vietos, kuriose nuteistieji išmoksta sugrįžti į bendruomenę, tad sąlygos kamerose negali žeminti žmonių orumo“, – Vatikane kalbėjo pontifikas.
Kalti nusikaltėlių karai
Pirmiausia spėliota, kad žudynes paskatino perpildytuose kalėjimuose netelpančių kalinių pyktis. Mat šiuose pataisos namuose už grotų spaudžiasi per 1,2 tūkst. nuteistųjų – triskart daugiau, nei jiems čia skirta vietų.
Šios riaušės kilo dėl kitų priežasčių – besivaržančių narkotikų gaujų. Antai sausio 10-ąją žudynės prasidėjo susipliekus gaujai „Primeiro Comando da Capital“ („Pirmoji sostinės valdžia“) ir grupuotei „Familia do Norte“ („Šiaurės šeima“).
Pastarasis tinklas seniai kontroliuoja Brazilijos šiaurę, o San Paule veikianti „Primeiro Comando da Capital“ mėgina šiose teritorijose įgauti daugiau įtakos.
Jai trukdo dar viena gauja – iš Rio de Žaneiro kilusi „Comando Vermelho“ („Raudonoji valdžia“), kuri bendradarbiauja su „Familia do Norte“.
Šios grupuotės ilgą laiką kovojo dėl Brazilijos kalėjimų ir kokaino verslo kontrolės. Pastaraisiais metais susirėmimų buvo sumažėję, tačiau dabar gaujos vėl stojo į atvirą karą.
Per neramumus į laisvę taip pat ištrūko mažiausiai 180 kalinių, iš jų pavyko sugauti tik apie 40. Mat kalėjimo prižiūrėtojai nedrįso įsikišti į žudynes bijodami, kad situacija taps dar blogesnė.
Tiesa, neramumus buvo galima nujausti ir anksčiau. Grasinančiais grafičiais pirmiausia buvo aprašinėtos kamerų sienos.
Manauso kalėjime riaušių pasitaikydavo ir anksčiau, todėl pareigūnai jau žinojo, ką reiškia tai, kad kamerose daugėja slepiamų šaunamųjų ginklų.
O nurimus žudynėms tyrėjai po kruvinomis kamerų grindimis rado tunelių labirintą, tad spėjama, kad išpuolis galėjo būti suplanuotas ir iš išorės.
Amazonės valstiją kontroliuojanti „Familia do Norte“ pasiuntė žinią: „Primeiro Comando da Capital“ nėra laukiami.
Pyksta ir dėl sąlygų
Po smurto protrūkio Brazilija puolė aiškintis, kas paskatino tokias žudynes. Nors streikus sukėlė gaujų karai, jiems kilti įtakos galėjo turėti ir perpildytų kalėjimų problema.
Dėl šiurkštaus teisėsaugos susidorojimo su narkotikų gaujomis ir kitais nusikaltėliais Brazilijos kalėjimuose jau nebetelpa kaliniai.
Antai Roraimos valstijos pataisos namuose, kur sausio 6-ąją buvo nužudyti 33 kaliniai, yra sukišta net 1,4 tūkst. nuteistųjų.
Šiame kalėjime vietos užtenka mažiau nei pusei jų. O Manause 454 kaliniams skirtose kamerose glaudėsi 1,2 tūkst. žmonių.
O kalėjimas, kuriame sekmadienį įvyko trečiosios riaušės, spalį net buvo uždarytas dėl netinkamų sąlygų.
Praėjusią savaitę jis vėl buvo atidarytas, nes į jį reikėjo perkelti kalinius po kituose šalies pataisos namuose vykusių žudynių.
Čia atvyko beveik 300 nuteistųjų, o vos po kelių dienų savo pradėtą kovą jie pratęsė ir čia – nupjovė galvas trims kaliniams ir vieną pasmaugė.
Kalėjimai perpildyti, todėl pareigūnams sunku palaikyti tvarką ir atskirti kovojančias grupuotes. Be to, kyla daugiau neramumų ir kamerose – kaliniai nepasidalija čiužinių, maisto ir vietos.
Net ir palyginti turtingoje San Paulo valstijoje vienam prižiūrėtojui tenka po 300–400 kalinių.
„Tai reiškia, kad kaliniams ir jų gaujoms gana paprasta perimti valdžią.
Kai nuteistieji nori sukelti riaušes, jie tai ir padaro“, – pažymėjo San Paulo universiteto sociologė Camila Dias.
Nutrūko gaujų paliaubos
Žudynės – ne toks jau ir retas atvejis Brazilijos kalėjimuose. Pernai per tokius neramumus žuvo 372 Brazilijos kaliniai.
Žiauriausios riaušės įvyko dar 1992 metais, kai San Paulo kalėjime buvo nužudyti 111 kalinių. Per pastarąjį dešimtmetį neramumų kilo 24-ose iš 26 Brazilijos valstijų.
Bet pastarųjų savaičių smurtas kilo dėl kitokių priežasčių: nutrūkusių paliaubų tarp dviejų galingiausių Brazilijos narkotikų prekeivių gaujų.
Dar visai neseniai San Paule įsikūrusi gauja „Primeiro Comando da Capital“ ir Rio de Žaneiro „Comando Vermelho“ apeidavo viena kitą ir netgi bendradarbiaudavo.
Viskas tam, kad marihuanos, kokaino ir ginklų srautas netrukdomai srūtų į šalies didmiesčius ir pro kiauras Brazilijos sienas.
Bet neseniai prekeiviams trūko kantrybė. Birželio mėnesį Paragvajuje buvo nužudytas galingas Brazilijos narkotikų baronas Jorge Rafaatas Toumani, kontroliavęs pietrytinės šalies dalies prekeivių maršrutus.
Nors J.R.Toumani nelaikė savęs nė vienos iš konkuruojančių gaujų nariu, pareigūnai įsitikinę, kad jį nužudė „Primeiro Comando da Capital“ nusikaltėliai, norėdami perimti jo įtakos zoną.
Dėl to pastaroji gauja susipyko su „Comando Vermelho“ prekeiviais. Tūkstančiai gaujos narių – kalėjimuose ir laisvėje – stojo į atvirą kovą.
Spalį policijos užfiksuoti pokalbiai atskleidė, kad visos grupuotės kurpė planus tapti stipriausia Brazilijos kriminaline organizacija.
„Prasidėjus gaujų karams sunku užkirsti kelią žudynėms, nes šalies valdžia kalėjimų beveik nekontroliuoja“, – teigė San Paule įsikūrusio tyrimų centro „Getulio Vargas Foundation“ saugumo ekspertas Rafaelis Alcadipani.
Dabar šalyje įtampa dar didesnė. Ypač neramu didmiesčiuose, tokiuose kaip Rio de Žaneiras, kurio favelas kontroliuojančios gaujos ramybės nedavė ir praėjusią vasarą vykusių olimpinių žaidynių saugumą mėginusiems užtikrinti pareigūnams.
Mažai kas tikisi, kad dešimtis narių praradusi „Primeiro Comando da Capital“ dabar atsuks kitą skruostą. Ypač po to, kai žiauriai galvas nukapojusių nusikaltėlių darbas pasklido ir po socialinius tinklus.
Teisėsaugai stinga pinigų
„Nerašytas nusikaltėlių etikos kodeksas aiškus – po to, kas vyko Manauso kalėjime, negalima neatsakyti tuo pačiu“, – aiškino R.Alcadipani.
Anot saugumo eksperto, dabar gaujos toliau kausis Brazilijos kalėjimuose, gatvėse ir miestuose: „Civilių šis karas taip pat nepasigailės.“
Tiesa, Amazonės valstijos gubernatorius jau pažadėjo suduoti atsakomuosius smūgius. Jose Melo iš federalinės valdžios pareikalavo lėšų įsigyti elektroninių apyrankių, metalo detektorių ir mobilųjį ryšį blokuojančių prietaisų.
Reikalinga įranga – paprasta, tačiau Brazilijos kalėjimuose nėra ir tokios.
Ne mažesnė problema – ir menką atlygį gaunantys ir nekvalifikuoti kalėjimų prižiūrėtojai.
Jų kalėjimuose ir taip mažiau negu nuteistųjų, o pastarieji gali ryžtis bet kam, nes jie ir taip žino, kad laisvės nematys ilgus metus.
Po pirmojo maišto kalėjime Manause Brazilijos vyriausybė paskelbė planą modernizuoti kalėjimų sistemą.
Tačiau su didžiausia finansine ir politine krize per kelis dešimtmečius susidurianti valdžia sunkiai ras tam pinigų.
Teisingumo ministras Alexandre’as Moraesas pasiūlė bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, kad būtų užkardytas į Brazilijos kalėjimus plūstančių narkotikų ir ginklų srautas.
Mat viena riaušes kėlusių gaujų „Familia do Norte“ turi ryšių su Kolumbijos sukilėlių grupuote FARC. Be to, po visų kalėjimuose praėjusią savaitę surengtų žudynių buvo rasta nemažai šautuvų ir peilių.
Valdžia atkreipė dėmesį ir į tai, kad kalėjimuose sėdi ir neįprastai daug moterų. Jos už grotų atsidūrė už smulkius pažeidimus – nedidelio narkotikų kiekio laikymą, tad joms reikėtų taikyti švelnesnes bausmes.
Liūdna Brazilijos kalėjimų statistika
Brazilijoje už grotų gyvena 622 tūkst. žmonių. Pagal kalinių skaičių šalis atsilieka tik nuo trijų pasaulio valstybių – JAV, Rusijos ir Kinijos. Tiesa, kalėjimų čia itin trūksta – visose Brazilijos įkalinimo įstaigose teoriškai vietų yra mažiau nei 400 tūkst. žmonių.
Kasmet kalinių padaugėja 7 proc. Įkalintųjų skaičius per pastaruosius 15 metų patrigubėjo, tačiau naujų įkalinimo įstaigų neatsirado. Šiuo metu 100 tūkst. brazilų tenka 300 kalinių, nors vidutiniškai kitose pasaulio šalyse – 144.
Riaušės kalėjimuose – ne vienintelė grėsmė. Kaliniai 28 kartus dažniau suserga tuberkulioze ir dukart dažniau užsikrečia ŽIV nei laisvėje gyvenantys brazilai.
Brazilijos prezidentas Michelis Temeras pranešė, kad valdžia ruošiasi pastatyti penkis naujus griežčiausio saugumo lygį atitinkančius pataisos namus. Be to, šalies vadovas pažadėjo įrengti dar bent po vieną kalėjimą kiekvienoje iš 27 Brazilijos valstijų. Jau esančioms įkalinimo įstaigoms atnaujinti bus skirta 67 mln. eurų, o iš viso pirmąjį šių metų pusmetį kalėjimų biudžetas pasieks 524 mln. eurų.
Tačiau vis dažniau girdima svarstymų, kad reikėtų ne statyti daugiau kalėjimų, o pasirūpinti, kad į juos pakliūtų mažiau nusikaltėlių, – švelninti bausmes už smulkius nusižengimus, keisti įkalinimą kitomis bausmėmis.
