Socialdemokratų vyriausybės išleistas nepaprastasis dekretas, skelbiantis, kad už korupciją bus baudžiama kalėjimu tik tada, jei padaryta žala viršija 44 tūkst. eurų, sulaukė milžiniško pasipriešinimo.
Įstatymas nebausti už korupciją buvo paskutinis lašas rumunų kantrybės taurėje. Su kyšininkavimu seniai nesusitvarkančios Rumunijos gyventojai šimtatūkstantinėmis miniomis patraukė į gatves mosuodami vėliavomis ir skanduodami „Vagys!“ bei „Atsistatydinkite!“.
„Giname savo šalį nuo nusikaltėlių, kurie bandė nekreipti dėmesio į įstatymo viršenybę Rumunijoje, – sakė protestuotojas Nicolae Stancu. – Atėjome ginti savo teisių, o ne jų siaurų interesų.“
Sukilo prieš valdžią
Į Rumunijos miestų gatves žengė net 300 tūkst. demonstrantų – tai patys didžiausi protestai nuo 1989 metų revoliucijos, kai šioje šalyje buvo nuversta komunistinė diktatoriaus Nicolae Ceausescu valdžia.
Rumunijos sostinėje Bukarešte protestai greitai virto riaušėmis: protestuotojai ir futbolo sirgaliai į pareigūnus mėtė butelius ir akmenis, šaudė į juos fejerverkus.
Tuo metu riaušių policininkai atsakė apšaudydami įtūžusius rumunus ašarinėmis dujomis.
Per susirėmimus neapsieita be sužeistųjų. Be to, dėl kilusios krizės jau spėjo atsistatydinti verslo ministras Florinas Jianu.
Tuo metu teisingumo ministras Florinas Iordache socialiniame tinkle „Facebook“ puolė ginti vyriausybės ir paskelbė, kad nepaprastasis dekretas nebuvo slaptas, neteisėtas ar nemoralus.
Siekė išlaisvinti sėbrus
Rumunijos vyriausybę dabar valdo premjeras Sorinas Grindeanu ir Socialdemokratų partija. Pasak ministro pirmininko, paskubomis išleistas įstatymas dėl korupcijos būtinas, kad būtų išspręsta perpildytų kalėjimų problema.
Bet tokie žodžiai S.Grindeanu kritikų neįtikino. Pasak jų, premjeras paprasčiausiai siekė išlaisvinti už grotų sėdinčius sąjungininkus ir išteisinti tuos, kurių lemtį vis dar sprendžia teismai.
Vienas asmuo, kuris dėl šios pataisos išvengtų bausmės, yra socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea, kaltinamas tuo, kad iš valstybės pavogė 24 tūkst. eurų.
Sunku nepastebėti sutapimo, kad Rumunijos valdžia nepaprastąjį dekretą išleido tą pačią dieną, kai tik prasidėjo teismas dėl L.Dragneos piktnaudžiavimo savo įgaliojimais.
Korupcijos šaknys gilios
Krizė Rumunijoje kilo praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai Socialdemokratų partija gruodį laimėjo rinkimus.
Tiesa, socialdemokratai jau seniai žinomi dėl sąsajų su korupcija. Antai 2015 metų rudenį Socialdemokratų partija neteko valdžios dėl Bukarešto naktiniame klube „Colectiv“ kilusio gaisro.
Nelaimės, per kurią žuvo 64 žmonės, buvo galima išvengti – klubui buvo išduota licencija dirbti, nors nebuvo gautas leidimas iš ugniagesių departamento. Tą kartą irgi kilo didžiuliai protestai, o vyriausybė netrukus atsistatydino.
Šios savaitės įvykiai Rumunijoje privertė įsitempti Europos Sąjungos lyderius, kurie vos prieš savaitę gyrė šios šalies kovą su korupcija.
Tiesa, minios atkreipė valdžios dėmesį. Prezidentas Klausas Iohannisas vakar pranešė prašysiąs Konstitucinio teismo paskelbti pyktį sukėlusį įstatymą prieštaraujančiu konstitucijai.
