Už šį įstatymą balsavo 60 parlamento narių, o 52 jos
nepalaikė. Palestiniečiai šį teisės aktą pasmerkė kaip žemės
„vagystės įteisinimo“ priemonę.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, nedalyvavęs galutiniame balsavime dėl įstatymo, nes tuo metu vyko namo iš Jungtinės Karalystės, sakė „informavęs“ apie tai JAV
administraciją, kad naujasis teisės aktas nenustebintų „mūsų
draugų“.
Po įstatymo priėmimo Bezalelis Smotrichas, priklausantis kraštutinių dešiniųjų Žydų namų
partijai, vienas iš šio teisės akto iniciatorių, padėkojo
amerikiečiams, kad prezidentu išrinko Donaldą Trumpą, „be kurio šis įstatymas tikriausiai nebūtų priimtas“.
Naujasis įstatymas leis Izraeliui legaliai perimti privačią
palestiniečių žemę, ant kurios izraeliečiai stato nausėdijas,
jeigu jie nežino, kad tai yra privati nuosavybė arba yra gavę
valstybės leidimą tai daryti.
Tuo tarpu palestiniečiams bus atsilyginta finansiškai ar kitu
žemės plotu.
Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO) sakė, kad šis
įstatymas yra priemonė „įteisinti vagystę“, demonstruojanti
„Izraelio vyriausybės siekį sunaikinti bet kokias galimybes
pasiekti politinį sprendimą“.
PIO pranešime pabrėžiama, kad „Izraelio gyvenviečių
kūrimas paneigia taiką ir dvišalio sprendimo galimybę“.
Prieš balsavimą opozicijos lyderis ir Darbo partijos pirmininkas
Isaacas Herzogas piktinosi „niekingu
įstatymu“, jo teigimu, pakenksinčiu šalies žydų daugumai.
„Šio vakaro balsavimas nėra už arba prieš naujakurius, tai
veikiau (balsavimas) dėl Izraelio interesų“, – sakė I.Herzogas.
Šis teisės aktas „prijungs milijonus palestiniečių prie
Izraelio“, įspėjo jis. Be to, jo teigimu, Izraelio kariai ir
politikai bus apskųsti tarptautiniams baudžiamiesiems teismams.
Mokslo ir technologijų ministras Ofiras Akunis iš B.Netanyahu
partijos „Likud“ savo ruožtu sakė, kad nesutariama dėl teisės
į Izraelio žemę.
„Visa Izraelio žemė priklauso žydų žmonėms“, – sakė
jis I.Herzogui, pavartodamas biblinį terminą, į kurį įeina ir
Vakarų Krantas. „Ši teisė yra amžina ir neginčytina“, –
pabrėžė jis.
Kritikai šį įstatymą laiko skatinančiu bent dalinę Vakarų
Kranto aneksiją. Toks žingsnis yra dalies B.Netanyahu dešiniojo
sparno ministrų kabineto, įskaitant Žydų namų partiją,
pagrindinis reikalavimas.
Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW)
teigimu, šis įstatymas „atspindi Izraelio akivaizdžią nepagarbą
tarptautinei teisei“ ir pagilina Vakarų Kranto „faktinę
nuolatinę okupaciją“. Be to, organizacija įspėja, kad
„D.Trumpo administracija negali apsaugoti jo nuo Tarptautinio
Baudžiamojo Teismo tyrimo“.
Izraelio žmogaus teisių organizacija „B'Tselem“ teigė, kad
naujasis įstatymas įrodo, jog Izraelis „neturi jokių ketinimų
nutraukti palestiniečių kontrolę ar jų žemės vagystes“.
Šis teisės aktas dar gali būti apskųstas, o gynybos ministras
Avigdoras Liebermanas praėjusią savaitę
sakė: „Tikimybė, kad jį panaikins Aukščiausiasis Teismas, yra
100 procentų“.
Praėjusią savaitę iš Amonos gyvenvietės Vakarų Krante buvo
iškeldinti keli šimtai gyventojų, nes Aukščiausiasis teismas
anksčiau nutarė, kad jų namai buvo pastatyti ant privačios
palestiniečių žemės.
Amonos griovimas
Pirmadienį parlamente Žydų namų atstovė Shuli Mualem paskyrė minėtą įstatymą iškeldintiesiems iš Amonos.
Pagal tarptautinę teisę visos nausėdijos yra nelegalios, bet
Izraelis dalį jų laiko teisėtomis. Tuo tarpu savavališkai įkurtas
gyvenvietes žydų valstybė įvartija kaip „priešakinius
postus“.
Priimti minėtą įstatymą tiesiogiai paskatino užsitęsusi
Amonos istorija. Jos gyventojų priverstinio iškeldinimo veiksmai
netgi buvo transliuojama per Izraelio televiziją.
Pastatų griovimas ir nukėlimas ten prasidėjo pirmadienį.
Šis įstatymas galios 53 kitoms gyvenvietėms ir namams esamose
nausėdijose, kurios buvo pastatytos ant palestiniečių žemės,
gavus Izraelio leidimą, nurodė nausėdijų plėtrą stebinti
organizacija „Peace Now“.
Prieš balsavimą ši organizacija sakė, kad bus
„legalizuota“ daugiau kaip 3 800 namų.
JT pasiuntinys Artimųjų Rytų taikos procesui Nikolajus
Mladenovas sakė esąs „sunerimęs“ dėl šio įstatymo, galinčio
„smarkiai sumenkinti arabų ir izraeliečių taikos perspektyvas“.
Nuo D.Trumpo inauguracijos Izraelis jau paskelbė apie daugiau
kaip 6 000 naujų namų statybas Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje,
kurias Palestina laiko esminėmis savo būsimos valstybės
teritorijomis.
Praėjusią savaitę D.Trumpo administracija pirmą kartą
pareiškė, kad nausėdijų plėtra „gali nebūti naudinga“ taikos
perspektyvoms, tačiau, priešingai nei ankstesnės administracijos,
teigė, kad jos visgi nėra kliūtis taikai.
Šis Baltųjų rūmų pareiškimas buvo suprastas kaip žinutė
B.Netanyahu ir jo vyriausybei, kad JAV administracija linkusi
pasilikti galimybę spręsti savo nuožiūra.
Vašingtonas pirmadienį atsisakė pakomentuoti naująjį
įstatymą.
Izraelio generalinis prokuroras Avichai Mandelblitas perspėjo vyriausybę, kad šis įstatymas gali prieštarauti konstitucijai ir kelia grėsmę Izraeliui būti
patrauktam tarptautinėn baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus.