Už šį įstatymą balsavo 60 parlamento narių, o 52 jos nepalaikė. Palestiniečiai šį teisės aktą pasmerkė kaip žemės „vagystės įteisinimo“ priemonę.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, nedalyvavęs galutiniame balsavime dėl įstatymo, nes tuo metu vyko namo iš Jungtinės Karalystės, sakė „informavęs“ apie tai JAV administraciją, kad naujasis teisės aktas nenustebintų „mūsų draugų“.
Po įstatymo priėmimo Bezalelis Smotrichas, priklausantis kraštutinių dešiniųjų Žydų namų partijai, vienas iš šio teisės akto iniciatorių, padėkojo amerikiečiams, kad prezidentu išrinko Donaldą Trumpą, „be kurio šis įstatymas tikriausiai nebūtų priimtas“.
Naujasis įstatymas leis Izraeliui legaliai perimti privačią palestiniečių žemę, ant kurios izraeliečiai stato nausėdijas, jeigu jie nežino, kad tai yra privati nuosavybė arba yra gavę valstybės leidimą tai daryti.
Tuo tarpu palestiniečiams bus atsilyginta finansiškai ar kitu žemės plotu.
Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO) sakė, kad šis įstatymas yra priemonė „įteisinti vagystę“, demonstruojanti „Izraelio vyriausybės siekį sunaikinti bet kokias galimybes pasiekti politinį sprendimą“.
PIO pranešime pabrėžiama, kad „Izraelio gyvenviečių kūrimas paneigia taiką ir dvišalio sprendimo galimybę“.
Prieš balsavimą opozicijos lyderis ir Darbo partijos pirmininkas Isaacas Herzogas piktinosi „niekingu įstatymu“, jo teigimu, pakenksinčiu šalies žydų daugumai.
„Šio vakaro balsavimas nėra už arba prieš naujakurius, tai veikiau (balsavimas) dėl Izraelio interesų“, – sakė I.Herzogas.
Šis teisės aktas „prijungs milijonus palestiniečių prie Izraelio“, įspėjo jis. Be to, jo teigimu, Izraelio kariai ir politikai bus apskųsti tarptautiniams baudžiamiesiems teismams.
Mokslo ir technologijų ministras Ofiras Akunis iš B.Netanyahu partijos „Likud“ savo ruožtu sakė, kad nesutariama dėl teisės į Izraelio žemę.
„Visa Izraelio žemė priklauso žydų žmonėms“, – sakė jis I.Herzogui, pavartodamas biblinį terminą, į kurį įeina ir Vakarų Krantas. „Ši teisė yra amžina ir neginčytina“, – pabrėžė jis.
Kritikai šį įstatymą laiko skatinančiu bent dalinę Vakarų Kranto aneksiją. Toks žingsnis yra dalies B.Netanyahu dešiniojo sparno ministrų kabineto, įskaitant Žydų namų partiją, pagrindinis reikalavimas.
Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) teigimu, šis įstatymas „atspindi Izraelio akivaizdžią nepagarbą tarptautinei teisei“ ir pagilina Vakarų Kranto „faktinę nuolatinę okupaciją“. Be to, organizacija įspėja, kad „D.Trumpo administracija negali apsaugoti jo nuo Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tyrimo“.
Izraelio žmogaus teisių organizacija „B'Tselem“ teigė, kad naujasis įstatymas įrodo, jog Izraelis „neturi jokių ketinimų nutraukti palestiniečių kontrolę ar jų žemės vagystes“.
Šis teisės aktas dar gali būti apskųstas, o gynybos ministras Avigdoras Liebermanas praėjusią savaitę sakė: „Tikimybė, kad jį panaikins Aukščiausiasis Teismas, yra 100 procentų“.
Praėjusią savaitę iš Amonos gyvenvietės Vakarų Krante buvo iškeldinti keli šimtai gyventojų, nes Aukščiausiasis teismas anksčiau nutarė, kad jų namai buvo pastatyti ant privačios palestiniečių žemės.
Amonos griovimas
Pirmadienį parlamente Žydų namų atstovė Shuli Mualem paskyrė minėtą įstatymą iškeldintiesiems iš Amonos.
Pagal tarptautinę teisę visos nausėdijos yra nelegalios, bet Izraelis dalį jų laiko teisėtomis. Tuo tarpu savavališkai įkurtas gyvenvietes žydų valstybė įvartija kaip „priešakinius postus“.
Priimti minėtą įstatymą tiesiogiai paskatino užsitęsusi Amonos istorija. Jos gyventojų priverstinio iškeldinimo veiksmai netgi buvo transliuojama per Izraelio televiziją.
Pastatų griovimas ir nukėlimas ten prasidėjo pirmadienį.
Šis įstatymas galios 53 kitoms gyvenvietėms ir namams esamose nausėdijose, kurios buvo pastatytos ant palestiniečių žemės, gavus Izraelio leidimą, nurodė nausėdijų plėtrą stebinti organizacija „Peace Now“.
Prieš balsavimą ši organizacija sakė, kad bus „legalizuota“ daugiau kaip 3 800 namų.
JT pasiuntinys Artimųjų Rytų taikos procesui Nikolajus Mladenovas sakė esąs „sunerimęs“ dėl šio įstatymo, galinčio „smarkiai sumenkinti arabų ir izraeliečių taikos perspektyvas“.
Nuo D.Trumpo inauguracijos Izraelis jau paskelbė apie daugiau kaip 6 000 naujų namų statybas Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje, kurias Palestina laiko esminėmis savo būsimos valstybės teritorijomis.
Praėjusią savaitę D.Trumpo administracija pirmą kartą pareiškė, kad nausėdijų plėtra „gali nebūti naudinga“ taikos perspektyvoms, tačiau, priešingai nei ankstesnės administracijos, teigė, kad jos visgi nėra kliūtis taikai.
Šis Baltųjų rūmų pareiškimas buvo suprastas kaip žinutė B.Netanyahu ir jo vyriausybei, kad JAV administracija linkusi pasilikti galimybę spręsti savo nuožiūra.
Vašingtonas pirmadienį atsisakė pakomentuoti naująjį įstatymą.
Izraelio generalinis prokuroras Avichai Mandelblitas perspėjo vyriausybę, kad šis įstatymas gali prieštarauti konstitucijai ir kelia grėsmę Izraeliui būti patrauktam tarptautinėn baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus.
