Savaitgalį į Rumunijos miestų gatves žengė apie pusė milijonų įširdusių žmonių, kuriems jau seniai įgriso pareigūnų ir valstybės tarnautojų korupcija.
Vien sostinėje Bukarešte susirinko 200–300 tūkst. demonstrantų, kurie mojavo vėliavomis ir skandavo: „Vagys“, „Atsistatydinkite“ ir „Socialdemokratai – raudonasis maras.“
Šitokį tautos pasipriešinimą sukėlė nepaprastasis įsakas, anot kurio, kalėjimu būtų baudžiami tik tie, kurie prisivogė daugiau nei 44 tūkst. eurų. Valdžios sapaliojimai apie tai, kad bandoma atlaisvinti daugiau vietos perpildytuose kalėjimuose, nieko neįtikino.
Nors skandalingasis įsakas sekmadienį buvo oficialiai atšauktas, valdantieji neatsisako savo sumanymo – jį bus bandoma „prastumti“ per parlamento balsavimą, kuriame valdantieji socialdemokratai su bendražygiais turi kritinę daugumą.
Šalies prezidentas kalba apie gilią politinę krizę, o parlamentas trečiadienį balsavo dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Balsavimą vyriausybė atlaikė: už nepasitikėjimą valdžia balsavo 161 parlamentaras, tačiau reikėjo bent 232 balsų, kad oficialiai būtų pareikštas nepasitikėjimas.
Įsiutino net prezidentą
Įsakas dėl atsakomybės už korupciją lengvinimo paskelbtas vėlų praėjusio antradienio vakarą – tą pačią dieną, kai buvo pradėtas teisti socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea, kaltinamas 24 tūkst. eurų vagyste.
Socialdemokratai siekia nuo atsakomybės atleisti net tik jį, bet ir iš už grotų išleisti kitus savo sąjungininkus.
„Mes niekur nesitrauksime ir norime, kad vyriausybė atsistatydintų, – aiškino vienas protestuotojas Bukarešte. – Mes negalime pasitikėti vyriausybe, nes ji sėlina vidury nakties, kad išleistų įstatymus, kurie naudingi korumpuotiems politikams.“
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis antradienį kreipėsi į šalies įstatymų leidėjus ir pareiškė, kad išsivystė didžiulė politinė krizė. Anot prezidento, dauguma rumunų buvo įsitikinę, kad šalis žengia klaidingu keliu.
„Jūsų prioritetas nebuvo rumunų gerovė. Rumunijai reikia vyriausybės, kuri yra skaidri ir valdo nuspėjamai, viduryje dienos, o ne paslapčiomis naktį“, – rėžė prezidentas K.Iohannis, negailėdamas kritikos vos du mėnesius valdantiems socialdemokratams.
Valdžia smarkiai sunerimo
Socialdemokratų įsako sukeltas įsiūtis toks didelis, kad jau pradėjo drebėti valdžios pamatai. Praėjusią savaitę suskubo atsistatydinti liaudies pykčio pabūgęs ir savo sąžinės balsą pagaliau išgirdęs verslo ministras Florinas Jianu.
O dabar sklando gandai, kad premjeras Sorinas Grindeanu ketina iš posto išmesti teisingumo ministrą Floriną Iordache, kad nuramintų protestuotojus.
Trečiadienį Rumunijos parlamente vyko balsavimas dėl pasitikėjimo valdžia. Socialdemokratai vylėsi, kad laimėję balsavimą jie kartu užsitikrins ir tautos palaikymą, nuramins piketuojančius rumunus.
Kadangi parlamente daugumą sudaro socialdemokratai ir jų sąjungininkai iš partijos „Demokratinių liberalų sąjunga“, laimėti balsavimą valdžiai nekilo daug problemų. Tačiau ar tai nuramins protestus – visai kitas klausimas.
„Vyriausybė viešai skelbė, kad aš negaliu susigyventi su parlamento rinkimų rezultatu, kad ketinu nuversti valdžią – tačiau tai netiesa, – prezidentas K.Iohannis kreipėsi į parlamentą. – Jūs laimėjote, taigi valdykite ir leiskite įstatymus, tačiau nedarykite to bet kokia kaina.“
Tokius prezidento žodžius kai kurie įstatymų leidėjai pasitiko švilpimu ir šaukė: „Gėda.“ Tiesa, prezidentas pareiškė, kad, nepaisant krizės, išankstinių rinkimų Rumunijoje rengti nereikia. Be abejonės, vyriausybė laikėsi tos pačios nuomonės.
Protestuotojai nuvers vyriausybę?
Socialdemokratai prieštaringai vertinamą įsaką dėl korupcijos sekmadienį oficialiai atšaukė, tačiau dabar bandys jį prastumti per parlamentą, taip tikėdamiesi užsitikrinti daugiau legitimumo, nes viską darys pagal demokratines procedūras.
Kada tokį balsavimą ketinama surengti, kol kas neaišku.
Tačiau vargu ar tai nuramins demonstrantų minias, mat daugumą parlamente turintys socialdemokratai yra suinteresuoti, kad kaltinimų dėl korupcijos kabliuko išvengtų jų bičiuliai.
Protestai neslūgsta galbūt dėl to, kad rumunai puikiai žino, jog jiems vyriausybę gali pavykti nuversti. Antai 2015 metų rudenį jiems tai pavyko padaryti, kai valdė tie patys socialdemokratai.
Tą kartą vyriausybė galios neteko dėl korupcijos: Bukarešto naktiniame klube „Colectiv“ kilo gaisras, kuris pražudė 64 žmones, tačiau nelaimės būtų buvę galima išvengti, jei ne korupcija ir neteisėtai – be ugniagesių leidimo – išduota licencija dirbti.
Kaipmat kilo didžiuliai protestai, o vyriausybė buvo priversta atsistatydinti. Nuo tada buvo dar labiau sustiprintos pastangos apvalyti Rumuniją nuo šešėlio.
Prieš porą savaičių Europos Sąjungos lyderiai net gyrė šią šalį už apčiuopiamus rezultatus ir judėjimą reikiama linkme. Tiesa, dabar ES lyderiai dalino ne pagyras, o perspėjimus.
„Kova su korupcija privalo žengti į priekį, o ne būti atšaukiama“, – bendrame pranešime susirūpinimą išreiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris ir jo pavaduotojas Fransas Timmermansas.
