Vladimiro Putino parašas ant įsako – lyg perspėjimas Donaldui Trumpui

Ukrainos separatistus remianti Maskva uždegė jiems dar vieną žalią šviesą. Ko dabar siekia Rusijos lyderis, pasirašęs įsaką, nurodantį pripažinti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pasus?

D.Trumpas paragino Rusiją grąžinti Krymą Ukrainai ir sulaukė atsakomojo V.Putino veiksmo.<br>AP nuotr.
D.Trumpas paragino Rusiją grąžinti Krymą Ukrainai ir sulaukė atsakomojo V.Putino veiksmo.<br>AP nuotr.
Taip atrodo separatistinių Ukrainos respublikų valdžios išduoti pasai.<br>AP nuotr.
Taip atrodo separatistinių Ukrainos respublikų valdžios išduoti pasai.<br>AP nuotr.
D.Trumpas paragino Rusiją grąžinti Krymą Ukrainai.<br>AP nuotr.
D.Trumpas paragino Rusiją grąžinti Krymą Ukrainai.<br>AP nuotr.
V.Putino įsakas tik popieriuje įtvirtino tikrą padėtį.<br>AP nuotr.
V.Putino įsakas tik popieriuje įtvirtino tikrą padėtį.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Feb 22, 2017, 6:53 AM, atnaujinta Apr 9, 2017, 2:58 PM

Kol Miuncheno saugumo konferencijoje buvo svarstomi padėties Donbase sureguliavimo būdai, prezidentas Vladimiras Putinas išleido įsaką, kuriuo remiantis Rusija pripažino separatistinių Ukrainos „liaudies respublikų“ valdžios išduotus dokumentus.

Maskva pareiškė, kad įsakas priimtas „humanitariniais sumetimais“, o Ukrainos prezidentas Petro Porošenka jį pavadino dar vienu rusų okupacijos ir tarptautinės teisės pažeidimų įrodymu.

Bet įsakas tik popieriuje įtvirtino tikrą padėtį: Donecko ir Luhansko gyventojų dokumentai jau seniai pripažįstami Rusijoje kaip teisėti.

Per pastaruosius trejus metus tokius dokumentus dėl įvairiausių priežasčių įsigijo milijonai šių teritorijų gyventojų, o jaunimas kitų ir neturėjo. Tūkstančiai žmonių iš šių sričių važiuoja dirbti į Rusiją, o tam reikalingi kokie nors dokumentai.

Bet Rusijos politologai pažymi, kad šis Kremliaus žingsnis turi ir politinę potekstę.

Ekspertas Piotras Saruchanovas tikino, jog įsakas atsirado netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos reikalavimų Rusijai grąžinti Krymą ir nutraukti karą Donbase – vadinamojo Normandijos ketverto susitikimo Miunchene išvakarėse.

Politologas tai vadina itin mėgstamu Maskvos „asimetriniu atsakymu“ ir galimu pirmuoju žingsniu dėl Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimo.

Be to, anot P.Saruchanovo, šios Maskvos linijos tęsinys gali būti grynai karinis. Mat per pastaruosius keletą mėnesių Ukrainos ginkluotosios pajėgos gerokai pasislinko į priekį, kiek įmanoma sumažindamos atstumą su priešininko pozicijomis.

Vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ kovotojai pasirodė nepasirengę ne tik rimtam kontrpuolimui, bet ir veiksmingai gynybai.

Tačiau jau penktadienį, Rusijos prezidento V.Putino įsako išvakarėse, separatistų vadovas Aleksandras Zacharčenka pareiškė apie pasirengimą jėga „susigrąžinti kontrolę visoje Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje“.

Tačiau kaip? Dienraščio „Novaja gazeta“ politologas P.Saruchanovas neatmeta, kad apsišaukėliškų respublikų karines formuotes ketinama vėl sustiprinti rusų savanoriais ir „atostogaujančiais Rusijos pajėgų kariais“, aprūpinus juos Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pasais.

Politologas Dmitrijus Oreškinas mano, kad dabartinį Kremliaus žingsnį padiktavo V.Putino nusivylimas Donaldu Trumpu.

„Kai jis atėjo į valdžią, atsirado nepagrįstų vilčių, kad susitarsime.

Rusų vertybių sistema buvo gana paprasta: pamirškite Krymą ir atšaukite sankcijas. Ir kol buvo vilties, kad šia galimybių niša kokiu nors būdu galima pasinaudoti, V.Putinas elgėsi tinkamai.

Paskui vis akivaizdžiau buvo matyti, kad D.Trumpo reputacija sugadinta. Ir dabar Kremliuje įsigalėjo dvejopi jausmai: apmaudas ir „darysiu, ką noriu“.

Neatsitiktinai įsakas dėl pasų atsirado po to, kai pasirodė signalų, kad dėti vilčių į D.Trumpą nereikia“, – kalbėjo politologas D.Oreškinas.

Bet kur kas įdomesnė dar neseniai buvusio oficialaus Kremliaus patarėjo Glebo Pavlovskio prognozė.

Anot jo, apsišaukėliškų respublikų pasų pripažinimo motyvas paprastas – noras daryti spaudimą Vakarams. Jo Maskva griebiasi siekdama atverti kelią separatistinių respublikų gyventojams, jei prireiktų, pabėgti į Rusiją.

Beje, Rusijos gyventojų jausmai dėl Donbaso ir Luhansko sumišę: neseniai atliktos Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro apklausos rezultatai byloja, kad dabar tik 24 proc. gyventojų pasisako už Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pripažinimą, o vos 18 proc. siūlo jas įtraukti į Rusijos sudėtį.

Apskritai Donbaso ir Luhansko sritys – ne Krymas, už jas Rusija kovoti nepasirengusi.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: R. Šimašius apie naująjį Vilniaus gatvių standartą